Pastaruosius du mėnesius Šiaurės pusrutulyje – nuo Mirties slėnio Kalifornijoje iki Šiaurės Ispanijos ir Kinijos – vyravo rekordiniai karščiai, dėl kurių milijonams žmonių kilo pavojus susirgti karščio sukeltomis ligomis – o energijos poreikis išaugo, nes žmonės įsijungė oro kondicionierius. Birželio mėnuo buvo karščiausias per visą istoriją, o liepos mėnuo bus dar karštesnis ir 2023-ieji gali tapti karščiausiais per visą registruojamą istoriją metais.
Tačiau tai neturėtų stebinti vykstant klimato kaitai, sako Friederike Otto iš Londono imperatoriškojo koledžo. „Tokie reiškiniai nėra reti šiandieniniame klimate“, – sako ji.
Siekdami išsiaiškinti, kokį vaidmenį klimato kaita daro karščiams, F. Otto ir jos kolegos analizavo vidutinę maksimalią temperatūrą trijuose regionuose: Pietų Europoje, JAV pietvakariuose ir Meksikos šiaurėje bei Kinijos rytų ir šiaurės žemumose. Jie palygino šias temperatūras su temperatūromis tuose regionuose, prognozuojamomis pagal klimato modelius, kurie neįtraukia žmogaus sukelto visuotinio atšilimo įtakos.
Jie nustatė, kad dėl klimato kaitos Šiaurės Amerikoje ir Europoje karščio bangų tikimybė padidėjo mažiausiai 1000 kartų. Didesnė tikimybė, kad karščio bangos Kinijoje kilo dėl natūralaus pokyčio, tačiau tyrėjai nustatė, kad dėl klimato kaitos jų tikimybė padidėjo apie 50 kartų.
Tai, kas be klimato kaitos būtų buvę reta arba neįmanoma, dabar yra beveik įprasta, sako F.Otto. Ji ir kolegos nustatė, kad tokio karščio Šiaurės Amerikoje galima tikėtis kartą per 15 metų, pietų Europoje – kartą per 10 metų, o Kinijoje – kartą per penkerius metus.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad dėl klimato kaitos karščio bangos tapo karštesnėmis. Palyginti su tokia pat tikėtina karščio banga pasaulyje be klimato kaitos, Europoje buvo 2,5 °C šilčiau, Šiaurės Amerikoje – 2 °C šilčiau, o Kinijoje – apie 1 °C šilčiau. Mokslininkai nustatė, kad dėl vis dar augančio atšilimo visuose regionuose panašūs reiškiniai bus dažnesni ir intensyvesni.
„Tai rodo, kokį didelį vaidmenį mūsų patiriamiems karščiams turi klimato kaita“, – sako F.Otto. Ji taip pat sako, kad potencialiai istorinis El Nino klimato modelis, besiformuojantis Ramiajame vandenyne, kol kas neturi reikšmingos įtakos karščiui.
Tokie greitieji atributiniai tyrimai paprastai naudojami siekiant įvertinti konkrečių orų reiškinių sąsajas su klimato kaita – ekstremaliais karščiais ar uraganais. Matas Collinsas iš Ekseterio universiteto Jungtinėje Karalystėje sako, kad tyrėjų grupės metodai yra gerai žinomi, o rezultatai atitinka tai, ką žinome apie klimato kaitą.
Johnas Nielsenas-Gammonas iš Teksaso A&M universiteto sako, kad tyrimas yra patikimas, tačiau atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos įtaka konkrečioms ekstremalioms temperatūroms bus reikšmingesnė, jei bus vertinama vidutinė temperatūra dideliuose regionuose. Labiau tikėtina, kad vietiniams maksimumams įtakos turės natūralus kintamumas.
Parengta pagal „New Scientist“.
