Tačiau šių metų pradžioje atlikus genetinę analizę nustatyta, kad G buvo ne vyras, o moteris – ir dabar buvo atlikta Gustavo, taip netikėtai virtusio Gertrūda, veido rekonstrukcija – atskleidžianti, kaip ji atrodė prieš mirtiną 1628 m. laivo katastrofą.
Remiantis naująja genetine analize, „kai ji žuvo, jai buvo apie 25–30 metų, jos akys buvo mėlynos, plaukai šviesūs, o oda šviesi“, – pasakoja rekonstrukciją sukūręs Švedijoje dirbantis teismo medicinos dailininkas Oskaras Nilssonas.
2006 m. O.Nilssonas sukūrė Gustavo rekonstrukciją – ir žinoma, dabar nustebo sužinojęs, kad G buvo moteris, tačiau džiaugiasi galėdamas padėti ištaisyti faktus, sukurdamas naują rekonstrukciją Vazos muziejui Stokholme.
Jis pažymi, kad G lytis nurodo, jog ji buvo ištekėjusi: „Iš rašytinių šaltinių žinome, kad į šią pirmąją kelionę buvo leista plaukti tik ištekėjusioms moterims – ir ištekėjusioms už laive tarnaujančio vyro“.
O.Nilssonas vis dar turėjo kompiuterinės tomografijos (CT) skeną ir G kaukolės 3D plastikinį atspaudą iš 2006 m. rekonstrukcijos – todėl remdamasis juo atkūrė Gertrūdos audinių storį, kurį nustatė pagal šiuolaikinių Skandinavijos ir Šiaurės Europos moterų, kurios buvo maždaug tokio pat amžiaus ir svorio kaip Gertrūda, diagramą.
Pagal šiuos audinių matavimus jis nustatė ant kaukolės kopijos pritvirtintų smeigtukų aukštį, pagal kurį vėliau ant galvos sluoksniavo iš plastilino sukurtus raumenis. Moksliniais metodais buvo nustatyta nosies, akių ir burnos dydis ir forma.
„Ausys yra labiau spekuliatyvios, bet daug priklauso nuo už ausų esančios smilkinkaulio ataugos dydžio ir paviršiaus, – aiškina O.Nilssonas. – Didelė smilkinkaulio atauga reiškia didelę ausį. O Gertrūdos atveju, ji tikrai turėjo iškilią smilkinkaulio ataugą“.
Nors teismo medicinos specialistas „stengėsi suteikti jai išraišką, kuo artimesnę Gustavui“, abi rekonstrukcijos turi keletą skirtumų. Anksčiau O.Nilssonas Gustavo nosį buvo pakreipęs žemyn, tačiau atlikus naują kaukolės analizę, Gertrūdos nosis tapo tipiškesnė. Be to, buvo manoma, kad Gustavas buvo 45 metų amžiaus. Kadangi Gertrūda jaunesnė, dailininkas suteikė daugiau apimties lūpoms.
Nepaisant jaunystės, Gertrūda tikriausiai gyveno sunkų gyvenimą. Jos skeleto nugaros analizė rodo, kad ji ne kartą kėlė sunkius daiktus. „Taigi, kad ir būnant 25–30 metų, jos veidas turi sudaryti sunkaus darbo įspūdį“, – sako O.Nilssonas.
O. Nilssonas bendradarbiavo su Vazos muziejaus tekstilės eksperte Anna Silwerulv – ir aprengė rekonstrukciją tamsiai pilku švarkeliu bei kepuraite, nes prie palaikų buvo rastos šių daiktų dalys. Mikroskopinė analizė parodė, kad kepuraitė buvo ryškiai raudona.
„Ir originalus dizainas buvo stulbinantis: labai aukšta kepurė, primenanti tradicinius švedų valstiečių, o taip pat samių šventinius drabužius“, – pasakoja dailininkas.
Pasak jo, Gertrūdos rimtumas „dar labiau sustiprėjo, kai ant jos galvos buvo uždėta aukšta ryškiai raudona kepurė“.
„Tačiau apie ką Gertrūda galvoja šioje rekonstrukcijoje, palieku spręsti visiems muziejaus lankytojams“, – sako O.Nilssonas.
Gertrūda Vazos muziejuje pradėta eksponuoti birželio 28 d. – ir bus pagrindinė muziejaus atrakcija, kai maždaug po metų bus atidaryta nauja paroda „Veidas į veidą“.
Parengta pagal „Live Science“.
