„Aptikome visiškai naują formų įvairovę, kurios dar niekada nebuvome matę, – sako tyrimo bendraautorius Makso Planko medicinos tyrimų instituto Vokietijoje virusologas Matthias Fischeris. – Drįsčiau lažintis, kad daugelis iš jų, jei ne dauguma, yra visiškai nauji ir pirmą kartą pastebėti virusai, kurių niekada anksčiau nematėme“.
Tyrimo duomenimis, milžiniški virusai paprastai būna nuo 0,2 iki 1,5 mikrometro dydžio ir turi sudėtingus genomus, kuriuose gali būti iki 2,5 milijono DNR bazių porų. Tai gerokai daugiau nei daugumos virusų – pavyzdžiui, gripo virusų – kurių skersmuo svyruoja nuo 0,08 iki 0,12 mikrometro. Iki šiol buvo nustatyta, kad milžiniški virusai pirmiausia užkrečia vienaląsčius organizmus – pavyzdžiui, amebas – o ne gyvūnus ar žmones. Šios kategorijos virusų rasta viso pasaulio ekosistemose, įskaitant vandenynus, Arkties ežerus ir net tirpstantį amžinąjį įšalą.
2018 m. atlikusi metagenominę analizę, kurios metu dirvožemyje aptiktą genetinę medžiagą palygino su pasaulinėse genetinėse duomenų bazėse jau esančiomis sekomis, mokslininkų grupė Harvardo miško, esančio centrinėje Masačusetso valstijoje, dirvožemyje aptiko milžiniškus virusus. Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai analizavo to paties miško dirvožemio mėginius naudodami transmisinį elektroninį mikroskopą, kurio metu dirvožemis buvo apšaudomas elektronų spinduliais, kad būtų galima itin detaliai pamatyti įsiterpusius virusus.
„Genomas gali tik iki tam tikro taško papasakoti apie organizmą – todėl jūs iki galo nežinote, kaip jis atrodo, – kalbėdamas apie 2018 m. tyrimą sakė M.Fisheris. – Milžiniški virusai skiriasi ne tik savo genomu, bet ir pagal daleles bei jų sudaromas struktūras – ir tai buvo visiškai naujas atradimas“.
Vis dėlto, kadangi tyrėjai neatliko savo genominės analizės, jie negali galutinai pavadinti naujai atrastų dalelių virusais, aiškina mokslininkas – tad savo ataskaitoje pavadino jas „panašiomis į virusus“. Tačiau, pasak jo, labai tikėtina, kad tai iš tikrųjų yra virusai.
Tyrimas atskleidė į virusą panašią dalelę su dvisluoksniu apvalkalu, turinčiu savitą žvaigždės formą, kurią jie pavadino „Kalėdų žvaigždės morfotipu“. Komanda taip pat identifikavo virusus, kurių viriono paviršiuje kyšo skirtingo ilgio, storio ir tankio skaidulos – ir šias keistąsias daleles pavadino „šukuosenos“ morfotipu.
Nors M.Fisheris ir jo komanda dar nėra tikri, kokias funkcijas atlieka šios keistos savybės, jis spėja, kad kai kurios virusų savybės gali padėti jiems geriau prisitvirtinti prie ląstelės nešiotojos. Tyrėjai taip pat mano, kad panašių milžiniškų virusų galima rasti ir kitų pasaulio kietmedžių miškų dirvožemyje.
„Šis žavus langas į sudėtingą dirvožemio virusų pasaulį nepalieka abejonių, kad didelę milžiniškų virusų genetinę įvairovę atitinka įvairios ir anksčiau neįsivaizduojamos dalelių struktūros“, – išankstinėje publikacijoje, kuri dar turi būti paskelbtas recenzuojamame žurnale, rašo mokslininkai.
M.Fisheris pabrėžia, kad tokie milžiniški virusai greičiausiai nekelia grėsmės žmonėms – o yra „labai svarbūs ekosistemos dalyviai“. Dirvožemio virusai yra labai svarbūs anglies dioksido apykaitai – procesui, kurio metu anglis juda tarp organizmų, mineralų ir atmosferos – nes jie padeda kontroliuoti mikrobų – pavyzdžiui, bakterijų, kurios tiesiogiai veikia anglies dioksido srautą žemėje – gausą, rodo tyrimai.
„[Virusų] yra visur aplink mus, ne tik dirvožemyje. Jų yra vandenyje, ore, ant odos, žarnyne, tik jūs jų nematote. Ir jie turi labai teigiamą poveikį ne tik ekologijai, bet ir ilgalaikei evoliucijai, – teigia mokslininkas. – Tai taip pat yra dar priežastis, dėl kurios atlikome šį tyrimą: norime parodyti šių nuostabių mažų objektų, esančių aplink mus, įvairovę ir įkvėpti kitus žmones atkreipti dėmesį į jų poveikį ekosistemai“.
Parengta pagal „Live Science“.
