Tyčinis kaukolės modifikavimas (angl. Intentional cranial modification, ICM) – kūdikio kaukolės surišimas arba spaudimas netrukus po gimimo, siekiant visam laikui pakeisti jos formą – yra senovinė praktika, paplitusi daugelyje pasaulio kultūrų. ICM pavyzdžių rasta visuose apgyvendintuose žemynuose, ir jie pradėti taikyti prieš tūkstantmečius metų.
Japonijoje jau seniai įtariama, kad Hirota žmonės, gyvenę Tanegašimos saloje maždaug III-VII a., taip pat taikė šią senovinę praktiką.
1957–1959 m., o vėliau 2005–2007 m. Tanegašimos saloje rasta daugybė skeletų su neįprastai trumpomis kaukolėmis, suplokštėjusiomis galinėje dalyje. Atrodo, „tarsi jos būtų deformuotos plokščiu prietaisu, pavyzdžiui, lenta, arba aprišant ir suveržiant“, – rašė tyrimo autoriai.
„Neįprasta Hirotos radimvietės kaukolių galvos formų morfologija nebuvo rasta jokiame kitame Japonijos salyno regione“, – pridurė jie.
Nepaisant to, tyrėjai nebuvo tikri, ar tokios savitos kaukolių modifikacijos iš tiesų buvo sąmoningos, ar netyčinis kitų įpročių padarinys.
Norėdama tai išsiaiškinti, Kiūšiū universiteto (Japonija) ir Montanos universiteto (JAV) komanda išanalizavo kai kurias kaukoles ir palygino jas su kitomis maždaug tuo pačiu laikotarpiu Japonijoje rastomis palaikų liekanomis. Naudodami 2D vaizdų ir 3D skenavimo derinį, jie padarė išvadą, kad ICM yra geriausias deformacijų paaiškinimas.
„Suplokštėjusi kaukolės nugarinė dalis, kuriai būdingi pakaušio kaulo pokyčiai, kartu su įdubimais kaukolės dalyse, jungiančiose kaulus, tvirtai rodo, kad kaukolė buvo tyčia modifikuota“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Noriko Seguchi.
N.Seguchi ir jos kolegos taip pat pažymėjo, kad tarp lyčių nebuvo reikšmingų kaukolės modifikacijos skirtumų, o tai rodo, kad tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties kūdikių kaukolės buvo deformuojamos vienodais būdais.
„Nors šios praktikos motyvacija neaiški, Hirota žmonės galėjo deformuoti kaukoles, kad išsaugotų grupės identitetą“, – savo straipsnyje spėjo komanda.
Jie taip pat aiškino, kad istoriškai tai buvo naudojama kaip socialinio statuso, kultūrinės priklausomybės, grožio, ideologijos, tikėjimo ir lyties simbolis.
„Mūsų išvados reikšmingai prisideda prie supratimo apie tyčinio kaukolės modifikavimo praktiką senovės visuomenėse, – darė išvadą N.Seguchi. – Tikimės, kad tolesni tyrimai regione suteiks papildomų įžvalgų apie šios praktikos socialinę ir kultūrinę reikšmę Rytų Azijoje ir pasaulyje.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS ONE“.
Parengta pagal „IFL Science“.
