„Šis tyrimas padeda sudėlioti dar vieną dėlionės dalį atsakyme į klausimą, kuo skiriasi žmonių ir kitų gyvūnų protiniai gebėjimai – ir kodėl tik žmonės kalba kalbomis, planuoja keliones į kosmosą bei išmoko taip efektyviai eksploatuoti žemę, kad dabar kelia rimtą grėsmę daugybei kitų gyvybės formų“, – sako Stokholmo universiteto Kultūrinės evoliucijos centro direktoriaus pavaduotojas, etologijos docentas Johanas Lindas.
Ankstesni Stokholmo universiteto tyrimai parodė, kad tik žmonės geba atpažinti ir įsiminti vadinamąją nuosekliąją informaciją – ir kad šis gebėjimas yra esminis elementas, kuriuo grindžiami unikalūs žmonių kultūriniai gebėjimai. Tačiau anksčiau ši nuosekliosios atminties hipotezė nebuvo tikrinta su artimiausiomis žmonių giminaitėmis – žmogbeždžionėmis. Ir nauji eksperimentai rodo, kad bonobai (vienos iš žmogbeždžionių) sunkiai įsimena stimulų eiliškumą.
Neseniai išleistoje knygoje „The Human Evolutionary Transition: From Animal Intelligence to Culture“ (liet. „Žmogaus evoliucinis perėjimas: Nuo gyvūnų intelekto iki kultūros“) Stokholmo universiteto etologai Magnusas Enquistas ir Johanas Lindas bei Niujorko Bruklino koledžo psichologijos tyrėjas Stefano Ghirlanda pristatė naują teoriją, kaip žmonės tapo kultūringomis būtybėmis. Pagrindinė idėja yra susijusi su skirtumais tarp to, kaip žmonės ir kiti gyvūnai atpažįsta ir įsimena nuoseklią informaciją.
„Anksčiau analizavome daugybę tyrimų, kurie rodo, kad tik žmonės atpažįsta ir tiksliai įsimena nuoseklią informaciją. Tačiau, nors analizavome daugelio žinduolių ir paukščių, įskaitant beždžiones, duomenis, trūko informacijos iš mūsų artimiausių giminaičių – kitų žmogbeždžionių, – sako J. Lindas.
Atliekant keletą eksperimentų buvo tikrinami bonobų ir žmonių atminties gebėjimai – jiems reikėjo spausti kompiuterio ekraną, kad, be kita ko, išmoktų atskirti trumpas sekas, įskaitant paspaudimą dešinėje, jei geltonas kvadratėlis atsiranda prieš mėlyną kvadratėlį, arba paspaudimą kairėje, jei mėlynas kvadratėlis atsiranda prieš geltoną kvadratėlį.
„Tyrimas rodo, kad bonobai pamiršta, jog matė mėlyną kvadratėlį jau praėjus 5–10 sekundžių po to, kai jis dingo iš ekrano, ir kad jiems labai sunku išmokti atskirti sekas „mėlynas kvadratėlis prieš geltoną kvadratėlį“ ir „geltonas kvadratėlis prieš mėlyną kvadratėlį“, nors jie buvo mokomi tūkstančius kartų“, – sako su Stokholmo universitetu susijusi Vera Vinken, dabar studijuojanti doktorantūrą Niukaslo universiteto Biomokslų institute (D. Britanija).
Tuo tarpu tyrimas parodė, kad žmonės beveik iš karto išmoko atskirti trumpas sekas.
„Dabar jau žinome, kad mūsų artimiausi giminaičiai neturi tokių pačių nuoseklių protinių gebėjimų kaip žmonės. Tačiau net jei rezultatai rodo, kad jų darbinė atmintis iš principo veikia taip pat kaip žiurkių ir balandžių, niekas to dar neįrodė praktiškai“, – sako M. Enquistas.
Naujieji rezultatai dar kartą patvirtina sekos atminties hipotezę, kad žmonijos priešistorėje išsivystė gebėjimas įsiminti ir apdoroti sekas – o tai yra būtinas mechanizmas daugeliui tik žmogui būdingų reiškinių, pavyzdžiui, kalbai, gebėjimui planuoti ir nuosekliam mąstymui.
Parengta pagal phys.org
