Naudoti „Wi-Fi“ signalus šnipinėjimui nėra nauja idėja, tačiau iki šiol tai leidžiančios priemonės priklausė nuo judėjimo: neseniai atliktame eksperimente, kai kambaryje buvo naudojami trys siųstuvai ir trys imtuvai, buvo galima nustatyti žmonių kūno formas jiems einant per erdvę – analizuojant, kaip signalai keitėsi laikui bėgant, naudojant dirbtinio intelekto modelį.
Dabar Yasamin Mostofi iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) ir jos kolegos wifi-can-read-through-walls"="">wifi-can-read-through-walls"" target="_blank">sukūrė naują metodą „Wiffract“, kuris gali iššifruoti net nejudančių objektų formą iš kitapus sienos, atsižvelgiant į unikalią jų „Wi-Fi“ atspindžių formą.
Šis metodas pagrįstas tuo, kad radijo bangos, patekusios į aštrią ar smarkiai išlenktą briauną, išsisklaido į labai specifinę išeinančių spindulių formą, vadinamą Kellerio kūgiu. Šią formą galima išmatuoti ir matematiškai atsekti jos kilmę, atskleidžiant ją sukūrusio taško vietą.
Y. Mostofi teigia, kad turint pakankamai Kellerio kūgių, galima sudaryti 3D žemėlapį su taškais, esančiais palei kambario objektų kraštus. Atlikdama bandymus komanda naudojo tris „Wi-Fi“ siųstuvus, kad siųstų belaidžius signalus į kambarį, ir juos įrašinėjo naudodama „Wi-Fi“ imtuvus, sumontuotus ant nuotoliniu būdu valdomo automobiliuko. Tyrėjai automobiliuku judino imtuvus pirmyn ir atgal, todėl atspindėtus signalus galėjo matuoti taip, tarsi turėtų didelį 2D tinklinį imtuvą.
Jie nustatė, kad gali sukurti detalius kambario objektų kraštų vaizdus – net per sieną – ir perskaityti 3D ženklo tekstą.
Y. Mostofi sako, kad norint, jog metodas veiktų, reikia nedaug, tačiau storos sienos gali sumažinti matomų detalių kiekį. „Mes pasikliaujame tik priimamo signalo matavimu ir mums nereikia jokios specialios perdavimo formos, – sako ji. – Taigi, jei tik signalas pasiekia imtuvą, jį iš esmės galima naudoti“.
Ši koncepcija galėtų būti pritaikoma įvairiose išmaniųjų namų ar saugumo srityse, tačiau suteikia ne tik galimybes, bet ir rizikas, sako tyrėja. „Ateityje toliau plėtojant šias sistemas, natūralu, kad kartu su jomis turėtų vykti ir diskusijos dėl privatumo“ , – teigia ji.
Parengta pagal „New Scientist“.
