„Gyvūnų įvedimas [į klases] gali būti praktinis sprendimas sprendžiant didėjančią vaikų ir paauglių psichikos sveikatos krizę“, – sako Robertas Bairdas iš Melburno (Australija) Monašo universiteto.
Daugelis mokinių mokykloje susiduria su mokymosi, elgesio ar emociniais sunkumais, o kai kurie patiria bendraklasių patyčias. Pasak R. Bairdo, šios problemos gali turėti didelį neigiamą poveikį vaikų gerovei ir dramatiškas ilgalaikes pasekmes, nes daugelis tokių mokinių vėliau suserga psichikos ligomis, piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis, patiria socialinę izoliaciją, kitas psichologines problemas ir nesaugų darbą.
Kadangi tokie mokiniai yra linkę nebendrauti su mokykla, standartinės intervencinės priemonės, tokios kaip psichologinė pagalba, kovos su patyčiomis programos ir savižudybių prevencijos kampanijos jiems dažnai duoda mažai naudos. Terapinių šunų įsileidimas į klases gali būti gera alternatyva, mano R. Bairdas.
Jis ir jo kolegos paprašė 118 mokytojų, direktorių, mokyklų psichikos sveikatos specialistų ir susijusių ekspertų užpildyti apklausą, daugiausia apie šunų poveikį mokinių psichikos sveikatai. Visi respondentai turėjo ankstesnės patirties su terapiniais šunimis klasėse, kurių amžiaus grupės buvo nuo 5 iki 18 metų.
Tyrimo metu nustatyta, kad pedagogai paprastai mano, jog šunų buvimas naudingas įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, kai kurie dalyviai teigė, kad šunys motyvuoja mokinius bendrauti su bendraamžiais, užmegzti draugystę ir mokytis socialinių normų, taip pat padeda jiems išmokti reguliuoti savo emocijas išliekant ramiems. Skaitymo sunkumų turintys vaikai įgyja pasitikėjimo savimi garsiai skaitydami šunims, kuriais jie pasitiki, kad šie jų nevertins. „Buvimas su šunimi yra pagrindinė paskata įsitraukti“, – sako R.Bairdas.
R.Bairdas teigia, kad terapiniai šunys, kaip „nesmerkiantys kompanionai“, taip pat gali padėti įveikti tam tikrus patyčių padarinius, kurie yra vienas dažniausių traumuojančių įvykių vaikystėje ir kurių pasekmės išlieka ir suaugus. „Kai jie jaučiasi nuolat vertinami bendraamžių, [patyčias patiriantiems mokiniams gali būti naudinga] turėti draugą gyvūną, kuris nesmerkia to, kas jie yra“, 0 teigia tyrėjas.
Tyrime nedalyvavusi Laura Bassette iš Ball State universiteto Indianoje (JAV) sako, kad ji teigiamai vertina tyrimo dalyvių įvairią patirtį su terapiniais šunimis ugdymo įstaigose, kuri patvirtina ankstesnes išvadas apie tokių programų privalumus. „[Matome, kad šunys] mokiniams naudingi emociškai, ypač padeda jiems padidinti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją“, – sako ji.
Vis dėlto, pasak jos, svarbu atsižvelgti į pačių šunų gerovę. Kaip savo straipsnyje mini R.Bairdas, labai svarbu šunims įrengti ramią pertraukos vietą ir mokyti mokinius, kaip tinkamai juos liesti bei su jais bendrauti. Tai ne tik padeda išvengti streso gyvūnams, bet ir sukuria „malonų mokomąjį momentą“ mokiniams, sako L.Bassette.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Journal of Veterinary Behavior“.
Parengta pagal „New Scientist“.
