Naujai nustatyta rūšis, pavadinta Garumbatitan morellensis, buvo aptikta 2005–2008 m. kasinėjimų metu Sant Antoni de la Vespa fosilijų radimvietėje netoli Morelos miesto. Tyrėjai radimvietėje aptiko mažiausiai trijų individų liekanas, įskaitant masyvius slankstelius, ilgus kojų kaulus ir du beveik pilnus pėdų kaulų rinkinius – o tai itin retas radinys zauropodų atveju. Fosilijos datuojamos ankstyvuoju kreidos laikotarpiu (prieš 145–66 mln. metų).
Mokslininkai aprašė G. morellensis naujame tyrime, rugsėjo 28 d. paskelbtame žurnale „Zoological Journal of the Linnean Society“.
Zauropodai – tarp kurių garsiausi turbūt yra diplodokai ir brachiozaurai – buvo keturkojai žolėdžiai dinozaurai pailgais kaklais ir uodegomis, kurie galėjo pasiekti milžiniškus dydžius. G. morellensis priklauso zauropodų pogrupiui, vadinamam titanozaurais, kurie buvo masyviausi zauropodai ir vienintelė linija, išlikusi iki dinozaurus pražudžiusio asteroido smūgio maždaug prieš 66 mln. metų.
Remdamiesi turimais kaulais, mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kokio dydžio galėjo būti G. morellensis. Tačiau vienas iš individų „išsiskiria dideliu dydžiu – jo slankstelių plotis viršija vieną metrą, o šlaunikaulio ilgis galėjo siekti du metrus“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius, Lisabonos universiteto Portugalijoje paleontologas Pedro Mocho.
Remiantis šių kaulų dydžiu, G. morellensis greičiausiai buvo bent jau vidutinio dydžio titanozauras, kuris dažnai užaugdavo maždaug iki krepšinio aikštelės dydžio.
Didžiausi identifikuoti titanozaurai – ir didžiausi dinozaurai – yra Argentinosaurus huinculensis ir Patagotitan mayorum. Mokslininkai ginčijasi, kurios iš šių rūšių dinozaurai buvo sunkiausi, tačiau abu jie greičiausiai svėrė ne mažiau kaip 63 tonas. Tačiau 2021 m. mokslininkai Argentinoje atkasė naujos neidentifikuotos titanozauro rūšies, kuri potencialiai galėjo būti didesnė ir už A. huinculensis, ir už P. mayorum, liekanas.
Nors titanozaurai buvo sunkiausi zauropodai, jie nebuvo ilgiausi. Šis titulas greičiausiai priklauso nenustatytai zauropodų rūšiai, pramintai „superzaurais“, ir kurios ilgis siekė 39 m.
Kojų ir pėdų kaulų forma leidžia manyti, kad G. morellensis buvo vienas iš primityviausių Somphospondyli pogrupio zauropodų, kuriam priklauso titanozaurai ir kai kurie kiti pailgesni zauropodai – pavyzdžiui, brachiozauras.
Somfosfondilų fosilijų randama visuose šiuolaikiniuose žemynuose, tačiau iki šiol buvo neaišku, iš kur tiksliai jie atsirado. Tyrėjai teigia, kad Ispanijoje aptikus šį primityvų somfosfondilą, galima daryti prielaidą, kad pirmieji somfosfondilai klajojo po Europą. Tačiau tam įrodyti reikia daugiau įrodymų.
Tyrimo komanda taip pat mano, kad Sant Antoni de la Vespa ir kitos Pirėnų pusiasalio vietovės gali būti raktas į daugiau žinių apie zauropodų evoliuciją. 2022 m. Portugalijoje mokslininkai atskleidė didžiulio neidentifikuoto zauropodo, pretenduojančio į didžiausią žinomą Europos dinozauro fosiliją, liekanas, kurių amžius siekia 150 mln. metų.
Parengta pagal „Live Science“.
