Kaip teigiama trečiadienį (sausio 24 d.) žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime, radinys aptiktas vadinamojoje Papowo Biskupie radimvietėje išdžiūvusio ežero dugne, kur maždaug 1200–450 m. pr. m. e. gyveno Chełmno grupė – didesnės lužitėnų kultūros bendruomenė, gyvenusi Šiaurės Europoje vėlyvajame bronzos amžiuje ir ankstyvajame geležies amžiuje.
Lužitėnai geriausiai žinomi dėl ritualinių metalo dirbinių aukojimo vandens telkiniuose. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, kad tą praktikavo ir Chełmno grupė.
Tačiau 2023 m. ieškotojų metalo detektoriais rasti juvelyriniai dirbiniai paneigia šią informaciją.
„Metalo naudojimo mastas šioje vietoje yra nepaprastas, – teigia tyrimo bendraautorius ir Krokuvos Mokslo bei technologijų universiteto archeologijos habilituotas daktaras Łukaszas Kowalskis. – Iki šiol manėme, kad metalas nebuvo svarbus Chełmno grupės socialiniame gyvenime ir ritualuose, priešingai nei [kitų lužitėnų] praktikuojama metalo kaupimo beprotybė.“
Tačiau šio metalinių papuošalų lobio, kurį sudaro įvairūs rankų ir kaklo papuošalai, taip pat kelių gijų grandinėlė su ovaliais ir vamzdeliniais karoliukais, juosiančiais į kregždės uodegą panašų pakabutį, atradimas privertė tyrėjus pakeisti požiūrį.
„Mūsų radiniai atspindi didėjantį metalo vaidmenį [Chełmno grupės] socialiniame ir ritualiniame gyvenime, dėl kurio nuo įkapių žmonių kapuose pereita prie metalinių dirbinių aukojimo“, – teigia Ł. Kowalskis.
Tyrėjai padarė išvadą, kad daugelį metalinių artefaktų sukūrė vietos bendruomenės nariai. Tačiau kai kurie iš dirbinių – įskaitant vienos rūšies karoliuką iš vėrinio – buvo pagaminti naudojant importines medžiagas.
„Karoliukas pagamintas iš mažai magnio turinčio stiklo, kuris buvo atgabentas iš rytinio Viduržemio jūros regiono, – pasakoja archeologas. – Tai sutvirtina įrodymus, kad Chełmno grupės valdžios elitas buvo metalo prekybos tinklo, kuris I tūkstantmetyje pr. m. e. sujungė didžiąją Europos žemyno dalį, dalimi.“
Be papuošalų, archeologai ežero dugne atkasė mažiausiai 33 asmenų skeleto liekanas. Tačiau datavimas radioaktyviąja anglimi atskleidė, kad žmonių palaikai buvo palaidoti anksčiau nei paskandintas metalas – o tai yra dar vienas įrodymas, kad Chełmno grupės „tikėjimo sistema vėliau susilygino su likusiu regionu“.
Atlikdami tyrimą mokslininkai sukūrė hipotetinį Chełmno moters, dėvinčios kai kuriuos metalinius papuošalus, modelį.
„Mūsų atradimas atveria naują langą tyrinėjant Chełmno grupės socialinę ir ritualinę praktiką bei atspindi sudėtingą sąveiką tarp žmonių palaikų ir metalinių daiktų aukojimo pelkėse, – sako Ł. Kowalskis. – Šis atradimas gali būti ženklas, kaip metalo ir žmonių laidojimas galėjo būti naudojamas Chełmno grupės socialiniams santykiams reguliuoti ir jų vietiniam identitetui demonstruoti.“
Parengta pagal „Live Science“.
