Žmogaus žarnyne ir burnoje aptiko paslaptingų į virusus panašių darinių

Mokslininkai žmogaus žarnyne ir burnoje aptiko unikalią į virusus panašių darinių grupę, kuri gali daryti įtaką genų aktyvumui žmogaus mikrobiome, praneša „Science“.

Mokslininkai žmogaus žarnyne ir burnoje aptiko unikalią į virusus panašių darinių grupę, kuri gali daryti įtaką genų aktyvumui žmogaus mikrobiome.<br>123rf iliustr.
Mokslininkai žmogaus žarnyne ir burnoje aptiko unikalią į virusus panašių darinių grupę, kuri gali daryti įtaką genų aktyvumui žmogaus mikrobiome.<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 4, 2024, 4:35 PM, atnaujinta Feb 4, 2024, 4:37 PM

Tyrėjai patvirtino vieną šių viroidų nešiotoją – burnoje paplitusią bakteriją Streptococcus sanguinis. Dariniai dar turi patvirtinti papildomus nešiotojus, tačiau mokslininkai įtaria, kad bent dalis jų yra bakterijos.

Viroidai yra mažos žiedinės RNR molekulės. Nustatyta, kad jie pirmiausia užkrečia augalus – pavyzdžiui, bulves. Viroidai skiriasi nuo didesnių RNR pagrindu sudarytų virusų keliais aspektais. Pirma, jie yra pliki, be apsauginio baltyminio apvalkalo, kurį virusai naudoja savo genetinei medžiagai laikyti. Antra, jie nekoduoja baltymų. Įprastai virusai koduoja baltymus dėl savo išorinių apvalkalų ir tam tikrų fermentų, reikalingų dauginimuisi, o viroidai šiuos fermentus pasisavina iš savo nešiotojų.

Nors anksčiau buvo manoma, kad viroidai užkrečia tik augalus, naujausi tyrimai rodo, kad jie gali užkrėsti ir kitus šeimininkus – pavyzdžiui gyvūnus, grybus ar bakterijas. Naujajame tyrime mokslininkai tarp žmogaus organizme gyvenančių mikrobų genų ieškojo galimų viroidų.

Išankstinių publikacijų duomenų bazėje „bioRxiv“ paskelbtame pranešime komanda pristatė žmogaus žarnyne ir burnoje aptiktų viroidų klasę, kuriai suteikė naują pavadinimą – „obeliskai“. Iš viso jie nustatė beveik 29 960 viroidų egzempliorių.

Mokslininkai šiuos viroidus pavadino obeliskais, nes prognozuojama, kad viroidų antrinė struktūra primena ploną strypą.

Remdamiesi anksčiau paskelbtais duomenimis, mokslininkai ištyrė genų aktyvumo rodmenis įvairiose organizmo mikrobų bendruomenėse. Šios genų aktyvumo suvestinės vadinamos „metatranskriptomikomis“.

Jie nustatė, kad obeliskai buvo maždaug 7 proc. žmogaus išmatų mėginių. Šie išmatų mėginiai leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie genų aktyvumą žarnyno mikrobiome. Komanda taip pat rado naujai pavadintų viroidų 17-oje iš 32 (arba maždaug 53 proc.) tirtų burnos metatranskriptomikų.

Atlikusi tolesnę analizę, komanda sugebėjo sutapatinti obelisko virusą su jo nešiotoju S. sanguinis. „Nors nežinome kitų obeliskų šeimininkų, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad bent dalis jų [viroidų] gali būti bakterijose“, – teigia mokslininkai.

Įdomu tai, kad kai kuriuose iš naujai atrastų obeliskų, regis, yra dauginimuisi reikalingų savybių, todėl jie yra sudėtingesni už anksčiau aprašytus viroidus, skelbia „Science“. Tačiau, kaip ir daugumai viroidų, jiems vis dar trūko apsauginio baltyminio apvalkalo.

Kol kas nežinoma, kaip ir ar šie viroidai veikia žmonių sveikatą, nors jie gali formuoti žmogaus mikrobiomą, nes bent jau kai kurie užkrečia bakterijas.

Parengta pagal „Live Science“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.