Senąja graikų kalba parašytame tekste buvo svarstoma apie malonumus iš epikūriečių požiūrio taško – t. y. filosofijos, kurios idealas buvo siekti malonumo gyvenant be skausmo ir baimės.
Virtualų iššifravimą atliko trijų asmenų – Youssefo Nadero, Luke'o Farritoro ir Juliano Schilligerio – komanda, kuri atkūrė daugiau nei 2000 simbolių, arba apie 5 proc. ritinio. Pirmadienį (vasario 5 d.) už Vezuvijaus iššūkio įveikimą jiems buvo įteiktas 700 000 JAV dolerių prizas.
Iš pradžių apie „Vezuvijaus iššūkį“ 2023 m. kovo mėn. paskelbė jo įkūrėjai: Kentukio universiteto (JAV) informatikos profesorius Brentas Sealesas, buvęs „GitHub“ generalinis direktorius Natas Friedmanas ir vienas iš paieškos sistemos „Cue“ įkūrėjų Danielis Grossas. Juos sužavėjo Herkulanumo papirusai – šimtų senovės Romos miesto Herkulanumo papirusų ritinėlių kolekcija, kuri buvo palaidota ir suanglėjo per Vezuvijaus išsiveržimą 79 mūsų eros metais.
1750 m. kasdamas šulinį ūkininkas atsitiktinai rado vilos, kuri greičiausiai priklausė Julijaus Cezario uošviui, liekanas, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Toje viloje buvo saugomos suanglėjusių ritinių liekanos, kurios subyrėdavo kiekvieno jas bandžiusių išvynioti rankose.
Tačiau rašalas ant papirusų, kad ir kaip deformuotas, vis dar egzistuoja. Todėl iššūkio sumanytojai pakvietė žmones iš viso pasaulio, kad jie, naudodamiesi mašininio mokymosi metodu, pabandytų atskleisti tekstą.
Kad dalyviai galėtų pradėti darbą, steigėjai pasiskolino ritinėlius iš Prancūzų instituto ir juos nufotografavo Anglijoje esančiame dalelių greitintuve „Diamond Light Source“. Po to jie kartu su keliomis institucijomis paskelbė keleto ritinių rentgeno tomografijos skenus. Jie sukūrė programinę įrangą, kuri padėjo dalyviams virtualiai ištirti artefaktus, ir pasiūlė daugiau nei 1 mln. dolerių piniginių prizų, kuriuos skyrė rėmėjai.
„Tam tikra prasme tai tarsi mano protėvių novatoriškos dvasios tęsinys, kai prieš 5000 metų jie išrado papiruso lapus, – sako Berlyno laisvojo universiteto mašinų mokymosi doktorantūros studentas Y. Naderas iš Egipto. – Prikeldami senovinį ritinį iš pelenų, mes toliau švenčiame ir dokumentuojame neįtikėtiną žmogaus išradingumo istoriją.“
Pirmoje iššūkio dalyje, kuri buvo paskelbta 2023 m. spalį, Y. Naderas užėmė antrąją vietą. Tame etape dalyviai atskleidė vos kelis žodžius iš ritinio, įskaitant πορφύραc, kuris reiškia „purpuriniai dažai“ arba „purpuriniai drabužiai“.
Naujausiame konkurse dalyviai turėjo atskleisti keturias ištraukas po 140 simbolių, iš kurių bent 85 proc. simbolių būtų iššifruoti. Teisėjai tikslumą užtikrino keliais būdais. Pareiškėjai turėjo pateikti savo kodą, kad teisėjai galėtų patikrinti, ar gaunami panašūs rezultatai; buvo lyginami komandų atkurti vaizdai, siekiant užtikrinti, kad jos gautų tą patį vaizdą; rašalo aptikimo modeliai nebuvo grindžiami graikiškomis raidėmis, dėl kurių mašininio mokymosi modeliai galėtų „haliucinuoti“ 0 t.y. išgalvoti, prikurti tekstą. Vietoj to modeliai sekė rašalo taškus, kurie vėliau buvo sujungi į raides. Šios pastangos atskleidė ir epikūriečių raštus.
Senovės autorius – manoma, epikūriečių filosofas Filodemas (gyvenęs apie 110–30 m. pr. m. e.) – rašo apie tai, kaip daiktų stygius ar perteklius gali paveikti malonumą. Pavyzdžiui, ar mažesni daiktų kiekiai teikia didesnį malonumą nei dideli? Autorius su tuo nesutinka: „Kaip ir maisto atveju, mes iš karto nemanome, kad daiktai, kurių trūksta, yra absoliučiai malonesni už tuos, kurių yra daug.“
„Ar autorius yra Epikūro pasekėjas, filosofas ir poetas Filodemas, Vergilijaus mokytojas? Atrodo, kad tai labai tikėtina, – sako Mičigano universiteto klasikos profesorius Richardas Janko. – Ar jis rašo apie muzikos poveikį klausytojui ir lygina ją su kitais malonumais, tokiais kaip maistas ir gėrimai? Visai tikėtina... Tiek daug klausimų! Tačiau rašalo identifikavimo patobulinimai, kurių galima tikėtis, netrukus atsakys į daugumą jų“.
Parengta pagal „Live Science“.
