Visų pirma, skirtingai nei įprasti deimantai, nanodeimantai nėra brangūs.
Nanodeimantai – tai nano mastelio deimantų dalelės, kurias galima pigiai ir lengvai pagaminti ir kurių vidinė struktūra yra tokia pati, kaip ir įprastų deimantų – t. y. anglies tinklelis. Be kita ko, dėl šios struktūros jie pasižymi puikiu šilumos laidumu – kitaip tariant, labai gerai praleidžia šilumą.
Australijos RMIT universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Shadi Houshyar ir dr. Aishos Rehman, sumaišė nanodeimantų miltelius su poliuretanu ir tirpikliu. Gautas tirpalas buvo užteptas ant vienos paprastos medvilnės lapo pusės, pasinaudojus elektrospinigo metodu.
Palikus tirpalą sukietėti, susidarė danga, kurią sudarė nanopluoštinis tinklas, sujungtas su didesniais medvilnės pluoštais. Jei audinys būtų naudojamas drabužiams, padengtoji pusė būtų nukreipta į dėvinčiojo odą. Išorinis paviršius liko nepadengtas – kad nepritrauktų aplinkos šilumos.
Medžiagos pavyzdžiai 10 minučių buvo padėti nepadengtomis pusėmis ant iki 100 ºC įkaitintos plokštės, tada nuimti ir dar 10 minučių palikti atvėsti. Nustatyta, kad, palyginti su kontroliniais neapdorotos medvilnės mėginiais, per vėsinimo laikotarpį apdoroti mėginiai per padengtą pusę atidavė 2–3 ºC daugiau šilumos.
Taip pat nustatyta, kad taip apdorota medvilnė geriau apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Tačiau jos oro pralaidumas ir drėgmės sugėrimas nebuvo tokie geri kaip neapdorotos medvilnės – tačiau vis tiek išliko priimtinose ribose.
„Nors du ar trys laipsniai neatrodo dideli pokyčiai, jie iš tiesų turi įtakos komfortui ir poveikiui sveikatai ilgesnį laiką – ir praktiškai gali būti skirtumas tarp to, ar oro kondicionierius bus išjungtas, ar įjungtas“, – sako Sh. Houshyar. – Taip pat galima ištirti, kaip nanodeimantus galima panaudoti pastatų apsaugai nuo perkaitimo – o tai gali būti naudinga aplinkai.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Polymers for Advanced Technologies“.
Parengta pagal „New Atlas“.
