Remiantis naujais tyrimais, orgazmai pakeičia smegenų struktūrą taip, kad būtų sustiprintas ilgalaikis ryšys tarp poros.
Teksaso universiteto Ostine (JAV) ir „Cold Spring Harbor Laboratory“ (JAV) tyrėjų komanda sudarė vyriškos ir moteriškos pelėnų lyties smegenų žemėlapį trijuose jų santykių etapuose: poravimosi, ryšio užmezgimo ir „tęstinio ryšio palaikymo“.
Jie nustatė, kad šių etapų metu 68 skirtinguose smegenų regionuose įvyko reikšmingų pokyčių – jie persitvarkė ir suformavo naujas jungtis.
Abiejų poros narių smegenų pokyčiai buvo panašūs – o didžiausi pokyčiai, atrodo, įvyksta, kai patinas patiria orgazmą. Tai gali reikšti, kad orgazmas skatina ne tik lytinį ryšį – o tai, mokslininkų nuomone, galioja ir žmonėms.
Šie pokyčiai gali atspindėti evoliucinį prisitaikymą, kuris didina išgyvenimo galimybes – nes ryšį užmezgusi pora turi didesnę tikimybę sėkmingai užauginti bendrus vaikus.
„Smegenų ir elgesio duomenys rodo, kad abiejų lyčių gyvūnai gali panašiai reaguoti į orgazmą, o šie orgazmai koordinuoja ryšio formavimąsi, – sako tyrimo autorius, Teksaso universiteto integruotos biologijos profesorius Stevenas Phelpsas. – Jei tai tiesa, tai reikštų, kad orgazmai gali būti ryšio stiprinimo priemonė.“
Tyrėjas pastebėjo, kad svarbiausias šių pokyčių veiksnys buvo vyrų orgazmas, kuris, atrodo, turėjo įtakos tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties pelėnų smegenų pokyčiams. Kitaip tariant, kuo dažniau patinai patirdavo orgazmą, tuo gilesnis būdavo jų ir jų partnerės smegenų persiprogramavimas. Mokslininkai negalėjo pasakyti, kada ir ar apskritai pelėnų patelės patyrė orgazmą.
Tyrime buvo tiriami preriniai pelėnai – graužikų rūšis, kuri tapo neįtikėtinu moksliniu langu į tai, kaip smegenys reaguoja į seksą ir meilę. Šie maži Šiaurės Amerikos gyvūnai susiranda vieną partnerį visam gyvenimui, todėl mokslininkai juos naudoja monogamijos neurobiologijai ir elgsenai tirti.
Žinoma, ne visi žmonės yra monogamiški. Tačiau tyrimai parodė, kad tiek preriniai pelėnai, tiek žmonės išskiria oksitociną, kuris vadinamas „meilės hormonu“.
Atlikdami naująjį tyrimą, mokslininkai pradėjo nuo niekada nesiporavusių pelėnų – kad įsitikintų, jog jų smegenys yra nepakitusios dėl lytinių priežasčių. Sušvirkštę hormonų injekciją patelėms, mokslininkai suporavo jas su patinais.
Buvo suporuota apie 200 pelėnų, mokslininkai atidžiai stebėjo jų elgesį ir fiksavo viską, ką gyvūnai darė – įskaitant poravimąsi, viliojimą ir net orgazmo patyrimą.
Kai gyvūnams buvo maždaug 10 savaičių, jie buvo eutanazuoti, o mokslininkai ištyrė jų smegenis. Jie sudarė visų smegenų jungčių žemėlapį ir atliko statistinę analizę – kad susietų jų elgesį su tuo, ką pastebėjo smegenyse.
Ankstesni tyrimai rodė, kad lytiniai hormonai – tokie kaip estrogenas ir testosteronas – kurie nėra vienodi patinams ir patelėms, vaidina svarbų vaidmenį užmezgant ryšius ir lytinius santykius. Tačiau reikšmingų skirtumų tarp patinų ir patelių smegenų nepastebėta, pranešė tyrėjai.
„Tai buvo netikėta, – sakė S. Phelpsas. – Lytiniai hormonai, tokie kaip testosteronas, estrogenas ir progesteronas, yra svarbūs seksualiniam, agresyviam ir tėviškam elgesiui, todėl vyravo hipotezė, kad smegenų aktyvumas poravimosi ir suartėjimo metu taip pat skirsis tarp lyčių.“
Tyrėjai nustatė, kad daugelis sričių, kurios pasikeitė, anksčiau nebuvo siejamos su ilgalaikio ryšio užmezgimu. Taip pat paaiškėjo, kad seksas yra labai svarbi šio ilgalaikio ryšio užmezgimo proceso dalis.
Dažnai per pirmąsias 30 minučių nuo susitikimo patinas ir patelė pradeda lytinius santykius ir tai daro pakartotinai. Per tą laiką tarp jų užsimezga ryšys, kuris dažnai tęsiasi visą gyvenimą.
Poroje esantys pelėnai vilioja vienas kitą, kartu augina jauniklius, guodžia vienas kitą, kai patiria stresą, ir gina bendrą teritoriją bei jauniklius, rašo „Daily Mail“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „eLife“.
