Tačiau kiti kalbininkai teigia, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių užrašus sieti su baskų kalba.
Bronzinė ranka buvo rasta 2021 m. liepą ant Irulegi kalvos viršūnės Pirėnų kalnuose šiaurės Ispanijoje. Archeologai ten kasinėjo nuo 2007 m., iš pradžių tyrinėdami viduramžių pilį, o vėliau – daug senesnę geležies amžiaus gyvenvietę.
Ši gyvenvietė buvo įkurta 1500–1000 m. pr. m. e. Ji buvo užpulta – galbūt romėnų – ir I a. pr. m. e. apleista.
Irulegi ranka – tai 14 cm ilgio, 12,8 cm pločio ir vos 0,1 cm storio bronzos lakštas su žalsva patina. Rankos nugarėlėje yra keturios teksto eilutės, kurios iš pradžių buvo įrėžtos, o vėliau iškaltos įspaudžiant taškus.
Daugumos žodžių negalima susieti su jokia žinoma kalba, tačiau pirmasis žodis yra „sorioneku“. Mattinas Aiestaranas iš Baskų krašto universiteto Bilbao mieste (Ispanija) ir jo kolegos teigia, kad šis žodis panašus į baskų kalbos žodį „zorioneko“, kuris reiškia „sėkmė“ arba „laimė“. Be to, paskutinis žodis yra „eráukon“, kurį jie lygina su baskų kalbos veiksmažodžiu „zeraukon“.
Tikriausiai ši metalinė ranka turėjo simbolizuoti arba pritraukti laimę ar sėkmę, galbūt kreipiantis į dievybę, sako Mikelis Edeso Egia iš Aranzadi mokslo draugijos (Ispanija), kuri rėmė kasinėjimus.
Tyrėjai taip pat teigia, kad ranka yra įrodymas, jog šiaurės Ispanijoje 2000 metų buvo kalbama su baskų kalba susijusiomis kalbomis. Dauguma šiandien Europoje vartojamų kalbų priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, o baskų kalba – ne. „Ji nesusijusi su jokia kita mums žinoma kalba, – sako Edeso Egia. Ankstesniais tyrimais baskų kalba buvo preliminariai siejama su žmonių, vadinamų vaskonais, grupe – kuri, pasak klasikinių šaltinių, gyveno Pirėnuose.
Tačiau mintis, kad užrašai ant rankos parašyti su baskų kalba susijusia kalba, nėra visuotinai priimtina. Po to, kai ranka pirmą kartą buvo moksliškai aprašyta 2022 m., Pau ir Adūro regiono universiteto Prancūzijoje lingvistai Céline Mounole ir Julenas Manterola iš Baskų krašto universiteto Vitorijoje-Gasteise paskelbė kritiką.
„Įrodymų nepakanka“, – sako J. Manterola. Iš dalies taip yra dėl to, kad Irulegi rankos tekste yra labai mažai žodžių: jo teigimu, jų nepakanka, kad būtų galima tinkamai palyginti su žinomomis kalbomis.
Be to, sąsaja su baskų kalba remiasi beveik vien „sorioneku“ ir „zorioneko“ panašumu. „Jokių kitų žodžių iš tikrųjų negalime susieti su istorine baskų kalba“, – sako C. Mounole.
Ir net ir šis panašumas gali būti klaidinantis, sako J. Manterola. Panašios baskų kalbos frazės per šimtmečius pasikeitė ir pasiekė dabartines formas, tačiau jei „sorioneku“ tapo „zorioneko“, jis turėjo eiti visai kitu keliu.
„Tikimės, kad atsiras daugiau užrašų, – sako C. Mounole. – Tokiu atveju galėtume daugiau sužinoti apie šią kalbą ir galimą jos ryšį su baskų kalba“.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Antiquity“.
