Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad nerimas vaikystėje dažnėja – šiandien nerimą jaučia daugiau vaikų nei prieš kelerius metus. Mokslininkams pradėjus tirti, kodėl taip yra, aiškėja sudėtingas vaizdas, apimantis viską – nuo koronaviruso pandemijos iki socialinės žiniasklaidos.
Įrodymų, kad vaikų nerimas dažnėja, gauta išanalizavus 2020–2021 m. paskelbtus 29 tyrimus, kuriuose dalyvavo 80 000 vaikų iš viso pasaulio. Nustatyta, kad 20,5 proc. vaikų turėjo kliniškai reikšmingų nerimo simptomų – ypač daug jų pasireiškė mergaitėms ir vyresniems paaugliams.
Žinoma, 2020 ir 2021 m. buvo pandemijos metai, kai daugelis įvairaus amžiaus žmonių jautė padidėjusį nerimą. Tačiau iki pandemijos visuotinai pripažintas nerimo paplitimo tarp jaunimo rodiklis buvo 11,6 proc. – pagal 2015 m. atlikto tyrimo, kuriame buvo apklausta 37 proc. 14–18 metų amžiaus Suomijos paauglių, duomenis.
Ženklų, kad su nerimu susijusių diagnozių tarp jaunų žmonių daugėjo dar anksčiau, gaunama iš maždaug 60 000 namų ūkių tėvų apklausos, atliktos vykdant JAV Nacionalinį vaikų sveikatos tyrimą, kurio metu nustatyta, kad vaikų, kuriems kada nors buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas, dalis 2007–2012 m. padidėjo nuo 5,5 proc. iki 6,4 proc.
Vaikų nerimo priežastys
Panašu, kad viena iš vaikų nerimo didėjimo priežasčių yra klimato kaita. Kita galima priežastis yra ta, kad dabartiniai vaikai yra pirmoji karta, užaugusi su socialine žiniasklaida ir išmaniaisiais telefonais. Oksfordo universiteto atstovė Jennifer Wild teigia, kad tam įtakos gali turėti nuolatinis blogų naujienų poveikis, kurį suteikia tokios priemonės. „Jei gaunate daug pranešimų, esate pratinami prie grėsmingų situacijų, o tai gali padidinti nerimą“, – sako ji.
Rezultatai gali priklausyti nuo to, kaip šios platformos naudojamos. Kai Rebecca Anthony iš Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė) su kolegomis ištyrė 38 700 Velse gyvenančių 11–16 metų paauglių apklausos atsakymų, jie nustatė, kad daugumai jų laikas, praleistas bendraujant su artimais draugais internete, buvo susijęs su geresne savijauta. „Tačiau bendravimas su nepažįstamais žmonėmis buvo susijęs su prastesne savijauta, – sako R. Anthony. – Tai ypač būdinga mergaitėms.“
Nerimas ir socialinė žiniasklaida
J. Wild teigia, kad norint padaryti tvirtas išvadas apie socialinės žiniasklaidos ir išmaniųjų telefonų poveikį jaunimui, reikia atlikti daugiau tyrimų. Pavyzdžiui, gali būti, kad nerimas lemia pernelyg dažną naudojimąsi socialine žiniasklaida – o ne atvirkščiai.
Mokykla ir joje vykstantis bendravimas taip pat gali turėti įtakos. „Kai analizuojate tyrimus, kuriuose vaikų klausiama, dėl ko jie nerimauja, dažniausi dalykai, apie kuriuos jie kalba, yra susiję su patirtimi ir aplinka mokykloje“, – sako Cathy Creswell, taip pat dirbanti Oksfordo universitete.
Tačiau kai R. Anthony su kolegomis tyrė, ar patyčios gali paaiškinti pastebėtą emocinių problemų – tokių kaip nervingumas – padidėjimą tarp 11–16 metų amžiaus Velso mokinių 2013–2019 m., jie nustatė, kad ne. Draugysčių kokybė taip pat negalėjo. Vietoj to didžiausias rizikos veiksnys buvo socialinė ir ekonominė padėtis. „Kai nagrinėjome tendencijas laike, simptomų padaugėjo skurdesnėse šeimose, – teigia R. Anthony.
Mokslininkai pastebi, kad svarbiausia šiuo atveju yra ankstyvoji intervencija. „Vidutinis gydomųjų amžius yra apie 35–40 metų, tačiau vidutinis ligos pradžios amžius yra apie 13 metų, – sako J. Wild. – Norime, kad intervencijos būtų prieinamos jauniems žmonėms, nes daug geriau įsikišti, kol tai netapo gyvenimo būdu.“
Parengta pagal „New Scientist“.
