Panelė C.Von Schedvin lankėsi Indijoje kaip turistė, kai pamatė PK Mahanandia vienoje Delio gatvėje. Jis buvo žinomas kaip geras portretų piešėjas ir turėjo gerą vardą Indijos žiniasklaidoje.
Suintriguota užrašo „portretas per 10 minučių“, C.Von Schedvin nusprendė tai išbandyti. Tačiau ji neliko sužavėta galutiniu rezultatu ir sugrįžo kitą dieną. Deja, ir antrojo bandymo rezultatai jos nenudžiugino.
Teisindamasis PK Mahanandia pasakė, kad pildosi jo mamos pranašystė, išsakyta prieš keletą metų.
Mokydamasis mokykloje kaime, rytinėje Orisos valstijos dalyje, jis dažnai būdavo diskriminuojamas kitų mokinių, mat priklausė žemiausiai kastai Indijoje. Kai berniukui būdavo liūdna, jo mama pasakodavo, kad, remiantis jo horoskopu, vieną dieną jis ves moterį, kurios zodiakas bus jautis, ji atkeliaus iš tolimos šalies, ji bus muzikantė ir jai priklausys džiunglės.
Tad sutikęs C.Von Schedvin, jis iš karto prisiminė savo mamos pranašystę ir paklausė merginos, ar ji neturi džiunglių. C.Von Schedvin atsakė, kad jai priklauso miškas, ir atskleidė, kad mėgsta groti pianinu, o jos zodiako ženklas – jautis.
PK Mahanandia iškart suprato, kad ji yra ta vienintelė. Jau pirmo susitikimo metu jie vienas kitą traukė tarsi magnetas. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. PK Mahanandia pakvietė merginą puodeliui arbatos.
C.Von Schedvin pamanė, kad vaikinas yra nuoširdus, ir jai buvo įdomu, kodėl jis klausė jos tokių keistų klausimų, todėl sutiko su juo išgerti arbatos.
Po kelių susitikimų indas pakvietė merginą į savo gimtąjį kaimą. Netrukus jie įsimylėjo vienas kitą. Greitai pora gavo PK Mahanandia tėvų palaiminimą ir susituokė jo gimtojoje Indijoje.
C.Von Schedvin reikėjo sugrįžti į savo gimtąją Švediją, tačiau ji prižadėjo pakviesti vyrą į savo gimtinę. Visus metus jie palaikė ryšį susirašinėdami laiškais.
Deja, PK Mahanandia neturėjo pinigų nusipirkti lėktuvo bilieto. Jis pardavė viską, ką turėjo, už gautus pinigus nusipirko dviratį ir išvažiavo juo į Švediją. Jo kelionė prasidėjo 1977 metų sausio 22 dieną. Kasdien jis numindavo po maždaug 70 kilometrų. Keliaudamas jis piešdavo atsitiktinių žmonių portretus ir taip užsidirbdavo pinigų pragyvenimui.
Nors Afganistane daug kas suprato hindi kalbą, kitose šalyse buvo daug sunkiau. Vyrui ir vėl padėjo menas.
PK Mahanadia ėmė kankinti nuovargis, jo kojos labai skaudėdavo. Tačiau noras pamatyti žmoną vertė jį tęsti kelionę. Galiausiai jis pasiekė Europą: gegužės 28 dieną vyras atmynė į Stambulą, o vėliau – ir į Vieną. Čia jis sėdo į traukinį ir nukeliavo tiesiai į Švediją.
Nors indas patyrė kultūrinį šoką, o merginos tėvai nebuvo sužavėti svetimtaučiu, galiausiai pora oficialiai susituokė Švedijoje. Indas sako, kad viską ištverti jam padėjo žmona, kuri jį parėmė kiekviename žingsnyje.
Dabar 64-erių PK Mahanandia gyvena su C.Von Schedvin ir dviem jųdviejų vaikais Švedijoje. Indas vis dar užsiima menu, tačiau iki šiol nesupranta, kodėl kiti žmonės stebisi ir sureikšmina jo kelionę dviračiu į Europą: „Aš padariau tai, ką ir turėjau padaryti, aš neturėjau pinigų, bet turėjau ją pamatyti. Aš niekada nemėgau dviračių, tačiau myniau dviratį iš meilės. Tai paprasta.“
Parengta pagal BBC inf.
