Kaip žmonės jaustųsi kitose planetose?

Jeigu matėte filmą „Žvaigždžių karai: galia nubunda“, turėjote pastebėti, kad filmo herojai keliauja iš vienos planetos iš kitą, tačiau nei vienoje iš jų vaikščiodami nesusiduria su problemomis dėl gravitacijos, tarsi eitų Žemės paviršiumi. Žinoma, filmas juk filmuojamas Žemėje, o atkartoti galimus kitų planetų traukos lygius būtų pakankamai sunku.

Fantastiniuose filmuose į kitas planetas nuvykę žmonės po jas ne tik laisvai vaikšto, bet ir kvėpuoja.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Fantastiniuose filmuose į kitas planetas nuvykę žmonės po jas ne tik laisvai vaikšto, bet ir kvėpuoja.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 25, 2016, 8:59 AM, atnaujinta May 24, 2017, 8:50 AM

Tačiau ar taip iš tikrųjų būtų, jeigu žmonės išsilaipintų egzoplanetose (planetose, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes)?

Vien mūsų Saulės sistemoje ekstremalių vietų netrūksta. Tarkim, Jupiteryje kosminį laivą sutraiškytų didžiulis slėgis jam dar nespėjus nusileisti, itin tvirti privalo būti ir į Venerą keliaujantys kosminiai laivai – čia slėgis taip pat didžiulis. Tuo metu Mėnulio ar Marso paviršiumi astronautai vaikščioti gali, tačiau gravitacijos lygis skiriasi – šiuose kosminiuose kūnuose ji yra mažesnė nei Žemėje, tad prie to reikia priprasti.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad, vis dėlto, filmas „Žvaigždžių karai: galia nubunda“ stipriai nesiskiria nuo realybės.

Nuo 2011 metų jau atrasta daugiau nei 2000 egzoplanetų. Už tai galime padėkoti NASA Keplerio kosminiam teleskopui. Tiesa, Kepleris planetas atranda pagal jų tranzitus per gimtąsias žvaigždes, regimus iš Žemės. Tuo metu kiti teleskopai matuoja, kokią gravitacinę įtaką planetoms turi jų žvaigždės. Tai leidžia apytikriai apskaičiuoti planetos masę.

Mokslininkai egzoplanetas skirsto į tris kategorijas: 1) planetas, kurių masė mažesnė nei Žemės (pvz., Marsas, nors jis ir nėra egzoplaneta); 2) tarpinės planetos – superžemės, kurios savo mase prilygsta Neptūnui ir kitoms panašioms planetoms; 3) dujų milžinės, kurių masė kelis šimtus kartų viršija Žemės masę.

Tačiau iki pat šiol nėra aišku, koks tiksliai yra santykis tarp planetos masės ir jos diametro. Nors planetų masė gali būti vienoda, skiriasi jų sudėtis ir atmosferos sandara. Be to, nežinoma, ar antros kategorijos planetos turi kietą paviršių.

Mokslininkai aiškina, kad gali būti antros kategorijos planetų, kurios turi uolingą paviršių, tačiau neturi atmosferos, nors formavimosi prasme ir primena Žemę. Visgi jie pripažįsta, kad buvo atrasta jau ne viena antros kategorijos egzoplaneta, kuri yra uolinga ir kurios gravitacija panaši į Žemės. Taigi, jų teigimu, filmas „Žvaigždžių karai“ gali būti arti tiesos ir nebūtina taip stipriai kritikuoti Harrisoną Fordą už tai, kad svetimos planetos paviršiumi jis vaikšto taip pat paprastai, kaip Žemėje.

Šaltinis: Space.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kandidatų į prezidentus debatai – ar ryškėja skirtumai?