Trovantai yra unikalūs ne tik dėl galimybės daugintis. Šių akmenų branduolys kietas akmeninis, o viršutinis sluoksnis – iš smėlio. Trovantai gali būti sudaryti tik iš itin korėto smėlio ir smiltainio, o juos sutvirtina kalcio karbonato prisotintas vanduo. Pavadinimą „trovantas“ sugalvojo ir pristatė gamtininkas Gh.M.Murgoci.
Šiek tiek aprašę šiuos akmenis prieiname prie klausimo, kaip jie dauginasi. Kaip jau minėjome, šie akmenys susiformuoja tik padedami kalcio karbonato prisotinto vandens. Vanduo taip pat leidžia šiems akmenims augti. Po itin stipraus lietaus trovantai absorbuoja vandenyje esančius mineralus. Mineralai susijungia su cheminėmis medžiagomis, esančiomis pačiuose akmenyse. Visa tai vėliau akmenų viduje sukelia reakcijas ir slėgį. Slėgis spontaniškai priverčia akmenį augti nuo šerdies iki kraštų ir tuo pat metu daugintis. Tiesa, šis augimas nėra akivaizdus – per 1000 metų akmens kraštai pastorėja maždaug 4–5 centimetrais.
Trovantai dažniausiai būna lygaus ir apvalaino paviršiaus. Vėliau augdami jie įgauna įdomesnes formas, tokias kaip cilindro ar sferinę, kadangi jų kraštai storėja nevienodai.
Trovantai ne tik auga ir dauginasi – jie taip pat juda iš vienos vietos į kitą. Akmenys turi nedideles ataugas, panašias į medžių šaknis, ir senėjimo žymes, matomas tik perpjovus akmenį. Mokslininkai pastariesiems reiškiniams paaiškinimų dar nerado.
Šių akmenų atsiradimą lėmė žemės drebėjimai, kurie įvyko prieš 6 milijonus metų. Dėl upių tėkmės ėmė kauptis nuosėdos ir taip susiformavo smėlio rezervuarai.
Jeigu norite šiuos akmenis pamatyti gyvai, keliaukite tiesiai į Rumunijos Vilčos apylinkes. Ten taip pat rasite Trovantų muziejų. Šis muziejus ir patys akmenys saugomi UNESCO organizacijos. Vietos gyventojai iš šių akmenų įpratę gaminti antkapius, taip pat suvenyrus. Tiesa, šiuos akmenis galima pamatyti ne tik Rumunijoje, bet ir Rusijoje, Kazachstano stepėse, Čekijoje.
Šaltinis: Whenonearth.net
