Kodėl aukščiausio pasaulyje statinio griūtis liko nepastebėta?

1991 metų rugpjūčio 8 dieną aukščiausia tuo metu pasaulyje struktūra, kurios aukštis siekė 646 metrus, staiga pakrypo, sulūžo ir sugriuvo. Šis statinys buvo dvigubai aukštesnis už antrą pagal aukštį objektą Europoje, o pagal šį parametrą jo niekas taip ir neaplenkė, kol buvo pastatytas šiuo metu aukščiausio pasaulyje pastato titulą turintis „Burj Khalifa“ (aukštis – 828 metrai). Tačiau įdomiausia yra tai, kad šio pastato griūties beveik nepastebėjo likęs pasaulis.

Varšuvos radijo bokštas sugriuvo 1991-ųjų rugpjūtį.<br>Wikimedia commons nuotr.
Varšuvos radijo bokštas sugriuvo 1991-ųjų rugpjūtį.<br>Wikimedia commons nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 12, 2016, 1:47 PM, atnaujinta May 16, 2017, 3:16 AM

Konstantinovo radiofoninis perdavimo centras (plačiau žinomas kaip Varšuvos radijo bokštas) siuntė signalus Europos šalims, Afrikai ir netgi Šiaurės Amerikai. Bokštas buvo statomas 4 metus ir galiausiai užbaigtas 1974 metais. Tačiau bėgant metams 420 tonų svorio metalinė struktūra buvo apleista, kol galiausiai sugriuvo.

Apleistą bokštą išjudino vėjas. Pūstelėjus stipresniam vėjo gūsiui bokštas perlūžo per pusę. Netrukus pasipylė nuolaužos, bet, laimei, niekas nenukentėjo, netgi šalia buvę bangų perdavimo pastatai.

Atlikus tyrimą buvo nuspręsta, kad dėl pastato griūties kalta kompanija „Mostostal Zabrze“, kuri statė ir prižiūrėjo bokštą. Statybų koordinatorius ir divizijos vadovas buvo nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Deja, Aukštų pastatų taryba nepripažįsta radijo bokštų kaip nepriklausomų pastatų. Be to, tam, kad galėtų pretenduoti į aukščiausio pasaulyje pastato titulą, bent pusė jo turi būti perdengta grindų plokštėmis ir jis turi būti gyvenamas. Tarybos taisyklėse galima rasti ir kitų kriterijų: ar pastatas statomas, ar jau pabaigtas; ar jį prilaiko kabeliai; kokia pastato dalis yra po vandeniu, o kokia virš vandens.

Dar viena aukščiausia pasaulyje struktūra – „Petronium“ naftos platforma Meksikos įlankoje, kurios aukštis, skaičiuojant nuo jūros dugno, siekia 610 metrų. 2007 metais Gineso rekordų knyga šį pastatą įrašė kaip aukščiausią pasaulyje, kol buvo pastatytas „Burj Khalifa“.

Tiesa, minėta Aukštų pastatų taryba naftos platformos nepripažįsta kaip pastato, nes virš vandens paviršiaus išlindusi tik 75 metrų ilgio šio 43 000 tonų sveriančio pastato dalis. Be to, tai nėra gyvenamasis pastatas.

Plūduriuojančios naftos gavybos platformos būna dar aukštesnės – Meksikos įlankoje esanti „Magnolia“ yra 1432 metrų aukščio, daug aukštesnė nei „Burj Khalifa“. Šie statiniai atitinka dar mažiau pastatui keliamų kriterijų, kadangi jie net neturi stabilaus pagrindo.

Radijo bokštai, naftos gavybos platformos bei kiti panašūs statiniai dažniausiai būna pastatomi ir sugriūva net nepastebėti, todėl apie juos mažai kas žino.

Varšuvos bokštas niekada nebuvo atstatytas. Iki šiol jo vietoje pilna nuolaužų, nepašalinti ir kabeliai su atramomis.

Šaltinis: 99percentinvisible.org

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.