Bijodami būti išskirti, jie surezgė genialų planą, kaip iš JAV pietų pabėgti į Filadelfiją. Gana šviesios odos Ellen nusikirpo plaukus, apsirengė vyriškais drabužiais ir susitvarstė galvą – vaizdavo sužeistą baltąjį. Williamas atliko jos ištikimo juodojo tarno vaidmenį.
1848 metų gruodžio 21 dieną Craftai įlipo į traukinį ir pradėjo ilgą kelionę šiaurės link. Planas turėjo būti pasmerktas jau nuo pirmos akimirkos, kai Ellen šalia savęs pamatė sėdintį artimą šeimininko draugą. Laimė, gera maskuotė padėjo Ellen likti neatpažintai.
Ateinančias kelias dienas Craftai praleido keliaudami traukiniais bei garlaiviais, apsistodami gana prašmatniuose viešbučiuose ir leisdami laiką su baltaodžiais turčiais. Kadangi Ellen nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, savo ranką ji įdėjo į įtvarą, kad nereikėtų pasirašyti jokių dokumentų. Tiesa, ji vos neįkliuvo, kai Čarlstono uosto bilietų pardavėjas atsisakė jai parduoti bilietus be parašo. Laimė, pro šalį ėjo garlaivio, kuriuo Craftai prieš tai keliavo, kapitonas – jis mielai sutiko pasirašyti vietoj Ellen.
Craftai atvyko į Filadelfiją Kalėdų dieną ir prisiglaudė pas vergovės priešininkus, o vėliau patraukė link Bostono. Vėliau, bijodami vergų medžiotojų, jie išvyko į Angliją ir ėmė skleisti savo garsiąją pabėgimo istoriją, be to, ją netgi aprašė.
Šaltinis: history.com
