Vietoje to, kad keliautų į darbą, darytų namų ruošos darbus ar prižiūrėtų vaikus, tūkstančiai moterų išėjo į gatves kovoti už lygias moterų teises. Šis protestas paralyžiavo šalį ir atvėrė akis visiems vyrams. Užsidaryti buvo priversti visi bankai, gamyklos, mokyklos, darželiai bei kai kurios parduotuvės. Taigi vaikus su savimi į darbą turėjo vežtis vyrai.
Vaikų mėgstamas lengvai pagaminamas maistas buvo tiesiog iššluotas iš parduotuvių lentynų. Radijų laidų vedėjai, norėdami sužinoti, kiek moterų pasiliko namuose, ėmė skambinti atsitiktiniais telefonų numeriais, tačiau visuomet atsiliepdavo tik vyrai.
Šalyje iš viso vyko daugiau nei 20 didelių moterų susibūrimų, o didžiausiame jų dalyvavo 25 tūkst. moterų, tarp kurių – ir būsima prezidentė V.Finnbogadottir. Šis skaičius yra pakankamai įspūdingas, turint omenyje, kad tuo metu šalyje gyveno vos 220 000 žmonių. Tuo metu V.Finnbogadottir buvo vieno Reikjaviko teatro direktorė.
Moterims Islandijoje leista balsuoti rinkimuose dar 1915 metais – šalis tapo trečiąja pasaulyje po Naujosios Zelandijos ir Suomijos, kuri leido moterims balsuoti rinkimuose. Tačiau per 60 metų Islandijos parlamento narėmis tapo tik 9 moterys. 1975 metais Islandijos parlamente vietas užėmė vos 3 moterys, arba 5 procentai visų parlamento narių.
Visuotinio streiko idėja buvo pasiūlyta dar 1970 metais – tai atliko judėjimas, pavadinimu „Raudonos kojinės“. Šis judėjimas visuomenei atrodė pakankamai prieštaringas, tačiau kuomet jis buvo pervadintas į „Moterų išeiginė“, jį parėmė netgi profsąjungos.
Įdomu tai, kad vyrai visiškai neužpyko, kai kuriems šis streikas pasirodė labai linksmas. Jie suvokė, kad oponuodami streikui rizikuoja tapti labai nemėgstami. Dauguma jų pripažino, kad streikas yra teigiamas dalykas.
Vieno laikraščio vyriausiasis redaktorius pamena, kad dėl streiko nei vienai redakcijoje dirbančiai moteriai nebuvo sumažintas atlyginimas, ši diena netgi nebuvo įskaityta į atostogas.
Tačiau ši diena turėjo nepaprastai didelę įtaką šaliai ir jos požiūriui į moteris. Tai įrodo ir jau minėti prezidento rinkimai, įvykę po penkerių metų nuo protesto dienos. V.Finnbogadottir įveikė tris kitus kandidatus vyrus. Dar daugiau, ji tapo tokia populiari, kad laimėjo kitus dvejus rinkimus į prezidento postą beveik be pasipriešinimo.
Minėta diena turėjo ir daugiau teigiamų pasekmių. 1983 metais rinkimų į parlamentą metu pasirodė pirmieji rinkiminiai sąrašai, kuriuos sudarė vien tik moterys, o vietų parlamente laimėjo vien tik iš moterų sudaryta partija „Moterų aljansas“. 2000 metais buvo įteisintos tėvystės atostogos, o 2010 metais moteris tapo ministre pirmininke. Tais pačiais metais šalyje buvo uždrausti visi striptizo klubai.
Tiesa, šalyje vis dar egzistuoja nelygybė tam tikrose srityse. Nors universitetai priima daugiau moterų, prestižinėse darbo vietose dirba daugiau vyrų. Moterys užima apie 40 procentų vadovaujančių postų, o didesnius atlyginimus vis dar gauna vyrai. Šalies parlamente moterys sudaro 44 procentus visų parlamento narių, o to tikrai nepavadintum nelygybe. Vis dėlto 1975 metų spalio 24 diena turėjo didžiulį poveikį šaliai.
Šaltinis: BBC
