Dave‘o žodžiai išsipildė – iki pat šiol tūkstančiai žmonių tiki, kad javų laukuose suformuoti ratai ar kitokios formos figūros yra ateivių darbas ir tiesiog dega noru juos pamatyti. Apie šį fenomeną jau parašyta daugiau nei 40 knygų. Šimtai ūkininkų visame pasaulyje ima nedidelį mokestį, kad ufonautų gerbėjai galėtų pamatyti laukuose suformuotas figūras.
Kai Australiją apėmė ateivių manija, Dougas su Dave‘u smagiai juokėsi. Apie savo žygius net 7 metus jie nesakė net savo žmonoms. Tuo metu ekspertams tai buvo tikras galvos skausmas.
Draugai naktį javų laukuose padarydavo ratus, sekantį rytą pranešdavo ekspertams, o netrukus tą vietą jau rodydavo per nacionalinį televizijos kanalą. Per 13 metų vyrai suformavo apie 200 ratų.
Kuomet vienas Oksfordo meteorologas pasakė, kad javus galėjo suguldyti vėjo sūkuriai, Dougas ir Dave‘as ėmė daryti įmantresnių formų figūras, primenančias indėnų raštus.
Bičiuliai sako, kad tos naktys yra neužmirštamos. Šiltomis vasaros naktimis jie tiesiog mėgavosi javų laukuose darydami įvairių formų figūras. Vienas iš tikslų – parodyti ekspertų, niekaip negalinčių išsiaiškinti tikrąją fenomeno priežastį, kvailumą. Be to, jie norėjo palikti po savęs žymę – įeiti į istorijos knygų puslapius.
Iš pradžių vyrų žmonos nieko neįtarė, tiesiog priprato, kad kartais vyrai nori pabūti be antrųjų pusių. Tačiau kuomet Dougo žmona pastebėjo, jog automobilio odometras rodo 40 000 nuvažiuotų kilometrų per metus, nors dviese jie išvažiuodavo tik kartą per savaitę nedidelei iškylai, ji paprašė vyro pasiaiškinti. Tuomet jis jai pasakė visą tiesą. Iš pradžių ji nepatikėjo, tačiau Dougas ją įtikino visa tai pademonstravęs gyvai.
Galiausiai, po 13 metų apgaudinėjimo, vyrai ryžosi atskleisti pasauliui visą tiesą. Tačiau žmonės buvo taip įtikėję fenomenu, kad jais nepatikėjo ir išvadino vyrus melagiais. O Dave‘o ir Dougo pasekėjai ir toliau kūrė ratus javų laukuose.
Šaltinis: Manchester.com
