Kartais atrodo, tarsi laikas sustotų. Tikrąja to žodžio prasme. Jūs kažką darote ir staiga akys nukrypsta į ant sienos kabantį analoginį laikrodį, kad pažiūrėtumėte, kiek tuo metu yra valandų. Netikėtai sekundes matuojanti rodyklė akimirkai sustoja, tarsi norėtų pailsėti. Po nedidelės pauzės ji vėl tiksi lyg nieko nebūtų nutikę.
Tikriausiai, dauguma jūsų apie šį pastebėjimą niekam nesakėte, nes pagalvojote, kad jums paprasčiausiai pasivaideno, o galbūt paprasčiausiai sutriko laikrodžio veikimas. Pasirodo, tai yra visai normalu. Mokslininkai šiam reiškiniui netgi turi pavadinimą – Sustojusio laikrodžio iliuzija.
Londono koledžo mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu pamėgino atkurti šį potyrį laboratorijoje ir susieti sustojusio laikrodžio potyrį su jį patiriančio žmogaus veiksmais. Jie paprašė savanorių nukreipti žvilgsnį, o po to vėl staiga pažvelgti į laikrodį. Savanoriai teigė, kad jiems pasirodė, jog rodyklė buvo sustojusi ilgiau nei taip įvyko iš tikrųjų.
Mūsų akys juda nuo vieno objekto prie kito taip greitai, kad mes apie tai net nesusimąstome. Tačiau kai greitai pasukame akis, mūsų regimojoje patirtyje atsiranda momentinė pertraukėlė. Tai galite pajusti ištiesę į priekį savo rankas ir greitai judindami savo akis tarp abiejų rankų rodomųjų pirštų. Greitai judindami akis tai į kairę, tai į dešinę, turėtumėte pajusti, jog itin trumpam regėjimas tarsi nutrūksta.
Tai ir yra šis pertrūkis sąmonėje, kuris sukelia Sustojusio laikrodžio iliuziją. Teorija sako, kad mūsų smegenys iš patiriamų pojūčių mėgina sukurti nenutrūkstamą istoriją. Greitas akių judinimas sukelia pertraukėlę informacijos tiekime, o šią pertraukėlę reikia kažkaip užpildyti. Smegenys šią pertraukėlę užpildo tuo, kas vyksta po pertraukėlės.
Įprastai šios pertraukėlės nepastebėsite, tačiau jeigu savo akis staiga pasukate į objektą, kuris juda precizišku reguliarumu, kaip laikrodis, jūs pastebėsite šią pauzę regėdami neįprastai ilgą „sekundę“. Be to, mokslininkai išsiaiškino, kad kuo didesnis atstumas tarp objektų, tarp kurių juda akys, tuo ši pauzė ilgesnė.
Žinoma, nebūtina nuolatos judinti akis į įvairias puses – svarbiausia yra tiesiog nukreipti dėmesį nuo vieno objekto prie kito.
Visa tai rodo, kad laiko pojūtį sukuria mūsų smegenys ir tai priklauso nuo to, ką patiriame. Kaip ir visa kita gyvenime – ką mes patiriame, priklauso nuo mūsų smegenų suvokimo iš gaunamos informacijos. Mes niekada negalime pažinti laiko tiesiogiai, tik per potyrius. Šia prasme mes galime vadinti save keliautojais laiku.
Šaltinis: BBC
