Legendinės sakuros Vašingtono gyventojus ir svečius džiugina jau daugiau nei šimtmetį. Pirmąją medžių porą dar 1912 metais pasodino pirmoji JAV ledi Helen Taft bei Japonijos ambasadoriaus žmona. Ilgainiui šioje vietovėje buvo pasodinta net 3020 sakurų. Medžiai ramiai sau augo ir žydėjo maždaug 20 metų, kol buvo nuspręsta pastatyti memorialą trečiojo JAV prezidento Thomo Jeffersono garbei.
Po įnirtingų diskusijų buvo nuspręsta memorialą statyti Tidal Basin aikštėje, nepaisant ten augančių sakurų. Vašingtono bendruomenės moterys iškart pareiškė protestą. Vienas laikraštis netgi apskaičiavo, jog reikės pašalinti apie 600 šių nuostabių medžių. Tačiau prezidentas Franklinas Rooseveltas pažadėjo, kad medžiai jokiais būdais nebus nukirsti, o tiesiog perkelti į kitą vietą.
Nepatikėjusios prezidento žodžiais, 1938 metų lapkričio 17 dieną (būtent tą dieną prasidėjo medžių šalinimo darbai) 50 moterų susirinko prie Baltųjų rūmų ir pateikė peticiją, kad medžių šalinimo darbai nieko nelaukiant būtų nutraukti.
Peticija nedavė jokių rezultatų, todėl kitą dieną į teritoriją, kurioje šalinami medžiai, susirinko 150 moterų, kurios dėvėjo kailius ir turėjo su savimi grandines. Jos ėmė atiminėti kastuvus iš darbininkų, užkasinėjo ką tik iškastas duobes ir netgi prisirakino prie medžių. Jos netgi sugalvojo skanduotę: „Kas taip nori atsikratyti šių didžių medžių? Kas nori pažeminti mūsų sostinę?“
Protestai F.Roosevelto nesujaudino. Jis pažadėjo, kad jeigu protestai nesiliaus, medžiai kartu su prie jų prisirakinusiomis moterimis bus perkelti į kitą Pomomako parko vietą. Tačiau moterų protestas baigėsi kiek netikėtai – moterys apleido vietovę dėl to, kad joms reikėjo... į tualetą.
Medžiai buvo perkelti nakties metu. Nepaisant to, šiuo metu Vašingtone yra kaip niekad daug sakurų – net 3750 medžių.
Šaltinis: Mentalfloss.com
