Marso planeta yra vienas ryškiausių objektų naktiniame danguje, puikiai matomas plika akimi. Kas maždaug 2 metus Žemė ir Marsas pasiekia artimiausią tarpusavio tašką, t.y. planetos atsiduria arčiausiai viena kitos. Tuo metu atstumas tarp šių dviejų planetų būna „vos“ 55 milijonai kilometrų. Ir šia proga būtinai pasinaudoja kosminės agentūros, kurios suartėjus planetoms siunčia savo kosminius laivus į Marsą.
Kelionė iš Žemės į Marsą trunka nuo 150 iki 300 dienų, priklausomai nuo kosminio laivo paleidimo greičio, Žemės ir Marso tarpusavio išsidėstymo bei distancijos ilgio. Žinoma, tai priklauso ir nuo sudeginamo kuro kiekio – kuo daugiau kuro sudeginama, tuo greičiau galima pasiekti Marsą.
Pirmasis Marsą pasiekęs kosminis laivas buvo NASA „Mariner 4“, kuris buvo paleistas 1964 metų lapkričio 28 dieną, o Raudonąją planetą pasiekė 1965 metų liepos 14 dieną. „Mariner 4“ tikslą pasiekė per 228 dienas ir padarė 21 Marso nuotrauką.
Kitos misijos į Marsą metu, 1969-ųjų vasario 25 dieną, buvo paleistas „Mariner 6“ erdvėlaivis, kuris tikslą pasiekė 1969 metų liepos 31 dieną. Skrydis truko vos 156 dienas. O „Mariner 7“ prireikė viso labo 131 dienos Marsui pasiekti.
„Mariner 9“ buvo pirmasis erdvėlaivis, sėkmingai įskriejęs į Marso orbitą. Jis buvo paleistas 1971 metų gegužės 30 dieną, o tikslą pasiekė 1971 metų lapkričio 13 dieną – per 167 dienas.
Ši tendencija, kai skrydžiai į Marsą trunka nuo 150 iki 300 dienų, tęsiasi jau 50 metų.
Kaip jau minėjome, trumpiausias atstumas tarp Žemės ir Marso būna kartą per dvejus metus ir siekia 55 milijonus kilometrų. Kosminis laivas keliauja 20 000 km/val. greičiu, todėl teoriškai kelionė turėtų trukti 115 dienų. Tačiau ši kelionė trunka ilgiau, kadangi tiek Žemė, tiek Marsas sukasi aplink Saulę. Juk negalima paleisti erdvėlaivio ir tikėtis, kad jis nuskris į Marsą tiesia linija, kadangi erdvėlaiviui pasiekus tikslą, Marsas bus jau kitame taške. Taigi kosminis laivas turi būti nukreiptas į tašką, kuriame manoma, jog Marsas bus erdvėlaiviui pasiekus kelionės tikslą.
Dar vienas ribojantis aspektas yra kuras. Norint keliauti didžiausiu įmanomu greičiu visą kelionę reikėtų milžiniškų kuro sąnaudų, o didžiausias inžinierių rūpestis yra nuskraidinti erdvėlaivį iki Marso sunaudojant kaip įmanoma mažesnį kuro kiekį. Tai susiję ne su aplinkos tausojimu, o su raketos paleidimo kaštais.
NASA inžinieriai naudoja metodą, vadinamą „Hohmann Transfer Orbit“. Šį metodą pirmą kartą 1925 metais pasiūlė Walteris Hohmannas. Raketa nukreipiama ne tiesiai į Marsą, o taip, kad skrietų didesne orbita aplink Saulę nei Žemė. Galiausiai ši orbita susikerta su Marso orbita ir tikslas pasiekiamas. Taip sutaupoma daugiausiai kuro.
Tačiau jeigu į Marsą būtų siunčiami žmonės, būtų siekiama kelionės trukmę kaip įmanoma sutrumpinti. Mat kosmose yra didelė radiacija, sukelianti vėžį, o dažnai siaučiančios Saulės audros galėtų pražudyti astronautus vos per kelias valandas. Taigi sumažinus kelionės laiką, sumažėtų astronautų patiriama rizika, jiems taip pat reikėtų mažiau atsargų.
Viena iš idėjų yra atominės raketos, kurios darbinį skystį įkaitina iki didžiulės temperatūros atomiame reaktoriuje, kur sukuriama didžiulė jėga. Atominis kuras savyje turi daugiau energijos negu cheminės raketos, todėl galima sukurti didesnę raketos paleidimo energiją, sunaudojant mažiau kuro. Manoma, kad tai sumažintų kelionės laiką iki 7 mėnesių.
Kitas, žymiai ekstremalesnis ir egzotiškesnis pasiūlymas, yra naudoti antimaterijos raketas. Sukurtas dalelių greitintuve, antimaterijos kuras yra pats tankiausias kuras, kokį tik galima rasti. Susidūrus materijos atomams su antimaterijos atomais gaunama gryna energija, apie kurią kalbėjo dar pats Albertas Einsteinas. Vos 10 miligramų antimaterijos užtektų nuskraidinti žmones į Marsą tik per 45 dienas. Tiesa, sukurti net ir tokį nedidelį antimaterijos kiekį kainuotų įspūdingus 250 milijonų dolerių.
Tačiau nepaisant šių pasiūlymų sutrumpinti kelionės į Marsą laiką, inžinieriai artimiausiais dešimtmečiais ir toliau naudos išbandytus ir patikrintus metodus, kaip greičiausiai pasiekti Masrą, sudeginant kaip įmanoma mažiau degalų.
Šaltinis: Universetoday.com
