Kinijos kultūros paveldo administracija pareiškė, kad vyks reguliarūs 21 000 kilometrų ilgio sienos patikrinimai, kad būtų įsitikinta, jog vietinės miestų ir miestelių savivaldybės įgyvendina sienos apsaugos priemones, kurios buvo įvestos dar prieš daugiau nei dešimtmetį. Mat iki šiol šių įstatymų beveik niekas nesilaiko, dėl to Didžioji kinų siena nyksta plyta po plytos.
Nors atšiaurios sąlygos, tokios kaip lietus ir vėjas, suardė nemažą dalį statinio, valdininkai pirštais baksnoja į neatsakingą žmonių elgesį, kuris naikina tam tikras sienos dalis. Kaimiečiai, gyvenantys šalia sienos, nuolatos vagia plytas, kurias panaudoja savo reikmėms arba tiesiog parduoda. Dėl šios priežasties dauguma sienos bokštų tapo nestabilūs.
Kol kas siena neturi itin rimtų pažeidimų, tačiau visumoje jos būklė sparčiai prastėja. Valdžia daugiau lėšų ir pastangų iššvaisto Didžiosios kinų sienos taisymui nei geros jos būklės išlaikymui.
Kai kurios sienos dalys buvo pastatytos dar III amžiuje pr. Kr., tačiau didžioji jos dalis iškilo Mingų dinastijos metu, 1368–1644 metais. Anot valdininkų, mažiau nei 10 procentų sienos yra laikoma kaip gerai išsilaikiusi.
Pastaraisiais metais 15-kai provincijų, per kurių teritorijas eina siena, statinio priežiūrai skiriama mažai pinigų, todėl sienos būklė ėmė dar labiau blogėti.
Turistų lankomiausios yra Mingų dinastijos sienos dalys, kertančios šiaurinę Pekino dalį. Ši dalis kasmet sutraukia milijonus turistų, kurie dažnai mėgsta sieną apipaišyti grafičiais. Be to, kai kurie kaimiečiai ima plytas su istoriniais užrašais ir pardavinėja jas turistams už 30 juanių (apie 3–4 eurai). Taigi turizmas taip pat daro didelę žalą vienam įspūdingiausių pasaulio statinių.
Šaltinis: Theguardian.com
