Atliktas tyrimas parodė, kad net ir senyvo amžiaus žmonės neturėjo užsikimšusių kraujagyslių požymių. Mokslininkai teigia, kad ši bendruomenė skiriasi nuo likusio pasaulio tiek gyvenimo būdu, tiek mitybos įpročiais. Jie pripažįsta, kad žmonės negali grįžti prie medžiojimo ar vaisių rinkimo kultūros, tačiau sako, kad pasaulis tikrai turi ko pasimokyti iš šios genties.
Čimų genties populiacija siekia 16 000 žmonių, kurie medžioja, žvejoja ir ūkininkauja Maniqui upės pakrantėje, Amazonės atogrąžų miške, Bolivijoje. Jų gyvenimo būdas primena žmonių civilizaciją prieš tūkstančius metų.
Kas sudaro čimų dietą? 17 procentų jų mitybos sudaro laukinės kiaulės, tapyrai bei kapibaros (didžiausi pasaulyje graužikai), 7 procentai – gėlavandenės žuvys, tarp kurių yra šamai ir piranijos. Didžiąją dalį jų dietos sudaro užauginti ryžiai, kukurūzai, manijokų šaknys (panašu į saldžias bulves) bei gysločiai (panašūs į bananus), taip pat surinkti vaisiai bei riešutai.
Tai reiškia, kad 72 procentus kalorijų jie gauna iš angliavandenių. Tuo metu amerikiečiai iš angliavandenių gauna tik 52 procentus kalorijų. 14 procentų kalorijų jie gauna iš riebalų, kai amerikiečiai iš riebalų gauna net 34 procentus kalorijų. Tiek JAV gyventojai, tiek čimų genties žmonės 14 procentų kalorijų gauna iš baltymų, tačiau čimai valgo liesesnę mėsą.
Čimai yra žymiai aktyvesni fiziškai – vyrai kasdien nueina 17 000 žingsnių, o moterys – 16 000 žingsnių. Net ir į septintą dešimtį įkopę senoliai kasdien nukeliauja 15 000 žingsnių. O likusiame pasaulyje žmonėms yra pakankamai sunku nukeliauti net 10 000 žingsnių per dieną.
Mokslininkai tyrė čimų vainikinių arterijų kalcį, kuris parodo, ar kraujagyslės yra stipriai užsikimšusios, taip pat leidžia nustatyti širdies smūgio riziką. Mokslininkai ištyrė 705 genties žmonių širdis. Paaiškėjo, kad 45 metų sulaukę čimai savo vainikinėse arterijose neturi kalcio, kai 25 procentai tokio paties amžiaus amerikiečių jo turi. Net ir sulaukę 75 metų amžiaus du trečdaliai čimų neturi kalcio vainikinėse arterijose, kai daugiau nei 80 procentų amerikiečių jų turi. Anot mokslininkų, tokia statistika negali pasigirti jokios pasaulio šalies gyventojai. Arčiausiai šių rodiklių yra japonai.
Čimai taip pat gerokai mažiau rūko, tačiau jie miršta dėl įvairių infekcijų, kurios sukelia širdies ligas ar uždegimus.
Ko galėtume pasimokyti iš čimų genties? Mokslininkai mano, kad mums reikia daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui – į darbą keliauti dviračiu, lipti laiptais, o ne kilti liftu.
Pažengusi medicina leidžia mums ilgiau gyventi, tačiau urbanizacija bei darbų specializacija yra dideli širdies ligų rizikos veiksniai. Čimų gentis gyvena mažose bendruomenėse, jie daug bendrauja tarpusavyje ir turi teigiamą požiūrį į gyvenimą.
Šaltinis: BBC
