Prieš sovietų okupaciją bei Talibano atėjimą, Afganistanas buvo pakankamai liberali valstybė su šiuolaikiniu požiūriu į moterų teises. Afganų moterys sudarė 50 procentų vyriausybės darbuotojų, 70 procentų mokyklų mokytojų bei 40 procentų gydytojų Kabule. Tačiau karo bei Talibano poveikis sumenkino moterų teises bei sumenkino jų rolę visuomenėje.
Moterys ir mergaitės labiausiai kentėjo nuo karo konfliktų. Įsiviešpatavus Talibano režimui, moterys buvo priverstos dėvėti burkas viešumoje, joms taip pat uždrausta dirbti viešumoje, lankyti mokyklą, važiuoti dviračiu, garsiai juoktis bei dėvėti spalvotus drabužius. Dėl karinių konfliktų našlėmis tapo apie 1 mln. moterų.
Tačiau nuo JAV invazijos šalis ėmė keistis. 2004 metais Afganistane buvo priimta nauja konstitucija, o vėliau surengti ir pirmieji prezidento rinkimai. Konstitucija sulygino vyrų ir moterų teises bei įvedė reikalavimą, kad 25 procentus parlamento narių sudarytų moterys. Šalį pasiekė milijardai dolerių finansinės pagalbos iš užsienio.
Nepaisant to, šalyje beveik niekas nepasikeitė, o požiūris į moteris lieka toks pat. Iki šiol moterys nedrįsta viešumoje rodytis be burkų, nors įstatymai to nebereikalauja. Moterys ir mergaitės vis dar nėra išsilavinusios ir jų vaidmuo apsiriboja namų priežiūra, o darbo perspektyvos lieka menkos. Mergaitės yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis. Moterų, sulaukusių daugiau nei 15 metų, raštingumo rodiklis siekia vos 12,6 procento, o vyrų tarpe – 43,1 procento. Pradinę mokyklą lanko 40 procentų mergaičių, o vidurinę – tik 6 procentai. Šiuo metu Afganistane yra 70 privačių universitetų, kuriuose mokosi 200 000 studentų, iš jų moterys sudaro vos 18 procentų.
Islamo fundamentalizmas vis dar viešpatauja šalyje ir turi didelę įtaką vyriausybės politikoje, susijusioje su moterų teisėmis. Šalyje vis dar vyrauja fizinis ir psichologinis smurtas prieš moteris, moterys yra verčiamos tekėti už žymiai vyresnių vyrų, o savižudybių skaičius tarp moterų yra gąsdinančiai didelis. Vien 2007 metais šalyje pasidegė 500 moterų, kad išsilaisvintų nuo priverstinės santuokos. Analizė parodė, kad šios šalies moterų situacija yra viena blogiausių visame pasaulyje.
Moterų ir mergaičių situacijai pagerinti būtina investuoti į jų išsilavinimą bei teisių gerinimą. Statistika rodo, kad mergaitės, kurios lanko mokyklas ir jas baigia, turi gerokai didesnę tikimybę susirasti darbus užaugusios, jos taip pat išteka vyresniame amžiuje, susilaukia mažiau vaikų bei daugiau uždirba nei kiti šeimos nariai.
Šaltinis: Raziasrayofhope.org
