Augalais nusėtos derlingos žemės Sacharoje ėmė nykti prieš 8000 metų, kai į šią vietovę atsikėlė pirmieji žmonės ir ėmė kultivuoti žemdirbystę. Vos per 1000 metų ši vietovė buvo taip nualinta, jog tapo dykuma, kurią žinome šiandien.
Daktaras Davidas Wrightas iš Nacionalinio Seulo universiteto sako, kad šiuos pokyčius paskatino ūkininkai. Jo atliktas tyrimas rodo, kad šioje vietovėje išplitę žmonių bendruomenės išdarkė aplinką, kad joje galėtų augti pasėliai.
Ūkininkai ėmė auginti tokias daržovių rūšis, kurios nualino Sacharos žemes. Jie taip pat su savimi atsivedė gyvulius, kurie mito šioje vietoje augančiais augalais, taip dar labiau nualindami žemę. Kai nualinta žemė ėmė atspindėti saulės šviesą, Sacharos oras ėmė kaisti.
Į Sacharą keliantis vis daugiau ūkininkų, žemė buvo dar labiau alinama, o klimatas vis labiau šilo. Tai sumažino iškrentančių kritulių kiekį ir sukūrė oro sąlygas, palankias krūmynams augti. Ilgainiui krituliai apskritai išnyko, dėl to Sacharoje galutinai išnyko augalai, liko tik kelios dykumose prisitaikiusios gyventi augalų rūšys.
Sacharos dykuma po smėlio apklotais rodo ženklus, kad seniau čia tekėjo upės bei klestėjo augalija. Dykuma žaliavo „drėgnojo Afrikos periodo“ metu, kai Afrikoje siautė potvyniai, o klimatas buvo žymiai drėgnesnis. Afrika per pastaruosius 9 milijonus metų patyrė kelis tokius drėgnus periodus.
„Drėgnasis Afrikos periodas“ buvo prieš maždaug 6000–16 000 metų. Dabartinės teorijos sufleruoja, kad šį periodą užbaigė pasislinkusi Žemės orbitinė ašis, tačiau daktaras D.Wrightas mano kitaip. Anot jo, žemes išsausino ūkininkai ir Sachara tiesiog išdžiuvo.
Sachara yra didžiausia karšta dykuma planetoje, išsidėsčiusi dešimtyje Afrikos šalių, o jos plotas užima 9 milijonus kvadratinių kilometrų. Per metus čia iškrenta mažiau nei 20 milimetrų kritulių. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje per metus vidutiniškai iškrenta 85 centimetrai kritulių, o JAV – 76 centimetrai kritulių.
Dar prieš kelis tūkstančius metų Sacharoje buvo bent 10 kartų daugiau drėgmės. Bet išsausėjus klimatui Sacharą buvo priversti palikti net žmones. Po jų atsikraustė kita karta žmonių, kurie daugiausiai augina galvijus.
Daktaras D.Wrightas ketina surinkti daugiau įrodymų bei atlikti daugiau tyrimų, kad įrodytų savo teoriją. Anot jo, reikėtų atlikti kasinėjimus, kad būtų rasti kadaise klestėjusios augmenijos pėdsakai.
Šaltinis: Dailymail.co.uk
