Modernioji žemdirbystė koncentruojasi tik ties nedidele augalų įvairove, kurią galima intensyviai auginti. Tai drastiškai sumažino augalų įvairovę, kurią galima tyrinėti ir vystyti. Ši priežastis ir žemdirbystės industrializacija yra esminiai rodikliai, lemiantys genetinę eroziją.
Pasauliniai maisto ištekliai yra paremti vos 150 augalų rūšių. Iš šių 150 rūšių vos 12 sudaro tris ketvirtadalius pasaulinių maisto atsargų. Daugiau nei pusė maisto energijos pasaulyje gaunama iš trijų augalų rūšių: ryžių, kviečių ir kukurūzų.
Vargingai gyvenančių žmonių poreikiai 90 procentų priklauso nuo augalų – maistas, degalai, medikamentai, pastogė bei transportas. Apie 1,4 milijardo žmonių naudoja ir tobulina savo išaugintas augalų sėklas. Tai padeda išlaikyti bei vystyti genetinę augalų įvairovę.
Milijonai vargingai gyvenančių ūkininkų verčiasi žemdirbyste naudodami nedidelius žemės plotus kalnuotose bei sausringose vietovėse. Tačiau skaičiuojama, kad tokie ūkininkai užaugina 20 procentų pasaulio maisto, iš esmės nenaudodami moderniosios žemdirbystės priemonių. Įdomu tai, kad 80 procentų vargingai gyvenančių ūkininkų yra moterys.
Kaip jau minėta, ryžiai, kviečiai bei kukurūzai sudaro pusę pasaulio maisto energijos. Sorgai, soros, bulvės, sojų pupelės bei cukrus sudaro dar 25 procentus pasaulio maisto energijos. Dėl to svarbu apsaugoti šiuos augalus nuo įvairių ligų, kad nebūtų sutrikdytas maisto tiekimas pasauliui.
Kviečiai yra labiausiai kultivuojami grūdai pasaulyje, kurie užima net 17 procentų viso pasaulio dirbamos žemės ploto. Kviečiai yra pagrindinis maistas 35 procentams pasaulio gyventojų, jie suteikia daugiausiai kalorijų bei baltymų iš visų grūdų. Apie 32 procentai regionų, kuriuose auginami kviečiai, kasmet vienu ar kitu metu patiria sausras. Azijoje auginama daugiau nei pusė viso pasaulio kviečių.
Azija užaugina bei suvartoja apie 90 procentų viso pasaulio ryžių. Jie taip pat gausiai auginami ir vartojami Lotynų Amerikoje bei Karibų regione. Jie yra pagrindinis baltymų šaltinis 20 procentų tropinių kraštų gyventojų. Apie 1 milijonas ūkininkų Lotynų Amerikoje bei Karibų regione yra priklausomi nuo ryžių, jie yra pagrindinis energijos, darbo bei pajamų šaltinis.
Azijoje užauginama pusė pasaulio kukurūzų. Kukurūzai Azijoje daugiausiai naudojami gyvulių pašarui. Tačiau Afrikoje kukurūzai sudaro 40 procentų visų užauginamų grūdų ir juos pagrinde suvartoja patys žmonės. Kukurūzai lengvai keičiasi genais vieni su kitais, todėl šiandien auginami kukurūzai nėra tokie patys, kokie buvo prieš šimtą metų.
Daugumoje besivystančių pasaulio šalių žemdirbystės įvairovė yra itin svarbi vietinės kultūros dalis. Pavyzdžiui, Nepale vieni ryžiai yra naudojami kaip dovanos, o kiti – kaip vaistai. Kartais skirtingi augalai auginami stengiantis išnaudoti vietines sąlygas.
Tiesa, mokslininkų pastangos išvesti naujas augalų rūšis dažniausiai nėra pritaikomos praktikoje, kadangi išvestos rūšys gyvuoja tik idealiomis laboratorinėmis sąlygomis. Daugumoje pasaulio šalių moterys atrenka geriausias sėklas sodinimui, todėl būtent jos dažniausiai būna atsakingos už augalų įvairovę.
Šaltinis: Idrc.ca.
