Gali būti, jog žvaigždės atsidūrė už galaktikos ribų susidūrus kelioms galaktikoms. Šie atradimai atlikti kosminiu aparatu „Cosmic Infrared Background Experiment“ (CIBER), kuris į kosmosą buvo pakilęs 2010 ir 2012 metais. Juo buvo nuskenuoti penki skirtingi Visatos regionai, kiekvienam skiriant po vieną minutę laiko. Per tą laiką buvo mėginama surinkti kaip įmanoma daugiau kosminių šviesos dalelių. Aparatas į kosmosą kilo skirtingais metų laikais, kad astronomai galėtų pašalinti tam tikrus veiksnius, galinčius turėti įtakos tyrimo rezultatams.
CIBER buvo sukurtas stebėti infraraudonųjų spindulių pokyčius ir ieškoti pirmųjų Visatoje susiformavusių galaktikų pėdsakų. Tačiau kai Michaelo Zemcovo vadovaujama astronomų komanda pažvelgė į CIBER surinktus duomenis, jie suprato, kad užfiksuota šviesa nebuvo pakankamai raudona, todėl greičiausiai buvo skleidžiama ne seniausių Visatoje galaktikų. Tai reiškia, kad šią šviesą skleidė arčiau esantys ir ne taip seniai susiformavę objektai, greičiausiai žvaigždės.
Mokslininkai ėmė svarstyti, kad šviesa sklido ne iš jau žinomų galaktikų, o iš tarp galaktikų esančių žvaigždžių. Mokslininkai teigia, kad šios žvaigždės skleidžia tiek pat šviesos, kiek ir susiformavusios galaktikos.
Įprastai žvaigždės egzistuoja galaktikų viduje, tačiau gali būti išstumtos iš jų, kai jas veikia gravitacinės jėgos galaktikų susidūrimų metu. Manoma, kad šios žvaigždės galėjo ištrūkti iš nedidelės masės galaktikų, kadangi didelės masės galaktikos sunkiai „paleidžia“ savo žvaigždes.
Šis atradimas rodo, kad mokslininkai žino visai nedaug apie tarpgalaktinę kosminę erdvę, taip pat nėra aišku, kaip tai prisideda prie bendros Visatos energijos. Mokslininkai šiuo metu kuria CIBER2, kuris padės atlikti eksperimentą tiriant ne infraraudonuosius, o plika akimi matomus spindulius. Astronomai tikisi, kad tai padės išsiaiškinti, kokios žvaigždės egzistuoja tarpgalaktinėje erdvėje.
Šaltinis: Nature.com.
