Tačiau didieji žinduoliai vakariniame pusrutulyje išnyko prieš maždaug 13 000 metų. Tuo metu Šiaurės Amerika prarado 68% lokalios megafaunos, o Pietų Amerika – 80%. Tačiau net ir po tokių drastiškų pokyčių žinduolių populiacijoje, avokadai nepakito.
Anot biologų, net ir praėjus 13 000 metų, avokadas „nesuvokia“, kad didieji žinduoliai išnyko. Išnykus didiesiems žinduoliams, niekas neišnešioja avokado sėklų dideliais atstumais, todėl jie pūva ten, kur nukrenta, ir konkuruoja dėl vietos po saule su motininiu medžiu.
Vaisius, turintis mažesnes sėklas, gali būti prarytas visas, ir išnešiotas toli net ir mažesnių žinduolių.
Išnykus didiesiems žinduoliams, jų rolę galėjo perimti jaguaras. Jo skrandis pritaikytas virškinti didžiulius mėsos gabalus, tad grynai techniškai, jis galėtų praryti visą avokadą.
Laukiniai avokadai traukė didelius gyvūnus, nes buvo mėsingi ir galėjo būti suėsti vienu kąsniu. Bet kitą vertus, šie vaisiai turėjo mažiau minkštimo ir didesnes sėklas nei dabar – tačiau vis tiek buvo greitas užkandis tokiems žinduoliams, kaip mamutai.
Taigi, mokslininkai iki šiol negali įminti mįslės, kaip avokadai egzistuoja iki šiol – ir kaip sugebėjo išgyventi evoliucinę nesėkmę. Tačiau kai tik žmonės išmoko kultivuoti šį vaisių, grėsmė jo išnykimui išnyko.
Avokadas yra vienas pagrindinių maisto šaltinių Meksikoje, taip pat Centrinėje ir Pietų Amerikoje jau nuo 500 m. pr. Kr.: ispanų konkistadorai perėmė šį vaisių iš actekų XVI amžiuje. Tačiau pats pavadinimas, kilęs iš actekų žodžio „ahuacate“, komerciškai prigijo JAV tik XX amžiaus pradžioje. 1914 metais avokadai imti auginti Kalifornijoje, kur šiandien jų užauginama 90%, viso pasaulio mastu.
Tiesa, žmonių kultivuojami ir laukiniai avokadai skiriasi. Laukiniai vis dar turi ploną minkštimo sluoksnį, dėl ko žmonių standartais nėra laikomi valgomais. Juk nuėję į prekybos centrą žmonės renkasi avokadą ir spėlioja, ar jo sėkla bus maža – nes norima, kad vaisius turėtų kuo daugiau valgomos dalies.
Ekologas Danas Janzenas sako, kad pasaulyje šiais laikais yra daugiau avokado „likimo brolių“: papajai, peruvinė anona, sapota bei daugelis kitų. Dauguma šių vaisių nėra laikomi valgomais pagal šių dienų standartus.
Avokado išgyvenimo faktą dar keistesniu daro tai, kad jo sėkla yra nuodinga. Žmonių organizmai nėra pritaikyti avokado sėklos detoksikacijai, tačiau, pavyzdžiui, raganosiai gali valgyti įvairius toksiškus ir nuodingus augalus bei vaisius.
Tačiau, nepaisant to, JAV kasmet užauginama 226 450 tonų avokadų.
Parengta pagal The Smithsonian
