Sukūrė būdą nuspėti, kurios santuokos baigsis skyrybomis

Antroji teorija yra „pokyčių modelis“. I.Marinescu mano, kad šis modelis yra labiau tikėtinas, kadangi šiais laikais pakankamai daug porų dar prieš santuoką gyvena kartu ir turi progą sužinoti visus aspektus apie kitą partnerį. Taigi, tuokiantis partneriai jau puikiai pažįsta vienas kitą ir žino, su kuo susieja savo gyvenimą. Tačiau, laikui bėgant viskas keičiasi. Tarkim, vienas iš partnerių netenka darbo. Jeigu santuoka nėra tvirta, šis įvykis gali stipriai paveikti sutuoktinių ryšį.

Sukurtas prognozavimo modelis, kuris, paremtas ekonominiais duomenimis, negali nuspėti įvykių, kurie pakeis santuoką, tačiau gali nuspėti santuokas, kurios baigsis skyrybomis.<br> 123RF iliustr.
Sukurtas prognozavimo modelis, kuris, paremtas ekonominiais duomenimis, negali nuspėti įvykių, kurie pakeis santuoką, tačiau gali nuspėti santuokas, kurios baigsis skyrybomis.<br> 123RF iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 28, 2017, 4:32 PM

I.Marinescu darbas, publikuotas „Labour Economics“ žurnale, yra paremtas senesniu tyrimu apie darbo netekimą. Anot jos, darbo santykiai nutrūksta dėl to, kad darbas buvo netinkamas tam žmogui, arba dėl to, kad pasikeitė aplinkybės. Šis modelis taip pat gali paaiškinti, kodėl žmonės skiriasi. 
I.Marinescu savo darbą pradeda hipoteze, kad visi žmonės, kurie susituokia, tuo metu mano, jog surado tinkamą antrąją pusę. Tad kas nutinka vėliau? Anot mokslininkės, yra dvi teorijos. Pirmoji yra „atsiskleidimo modelis“, kuri teigia, kad santuoka prasideda su žinių apie kitą partnerį trūkumu. Bėgant metams, partneriai sužino apie vienas kito neigiamus bruožus, kurių negali toleruoti. 

Antroji teorija yra „pokyčių modelis“. I.Marinescu mano, kad šis modelis yra labiau tikėtinas, kadangi šiais laikais pakankamai daug porų dar prieš santuoką gyvena kartu ir turi progą sužinoti visus aspektus apie kitą partnerį. Taigi, tuokiantis partneriai jau puikiai pažįsta vienas kitą ir žino, su kuo susieja savo gyvenimą. Tačiau, laikui bėgant viskas keičiasi. Tarkim, vienas iš partnerių netenka darbo. Jeigu santuoka nėra tvirta, šis įvykis gali stipriai paveikti sutuoktinių ryšį.

Norėdama patikrinti darbo netekimo įtaką santuokai, mokslininkė surinko daug ekonominės informacijos – juk skyrybos ir darbo netekimas nėra jau toks dažnas reiškinys žmogaus gyvenime. Ji rinko duomenis apie poras, kurios kartu dar nėra išgyvenusios 10 metų, mat didžiausia skyrybų tikimybė yra per šį laikotarpį. Paaiškėjo, kad kai vienas iš sutuoktinių buvo atleistas iš darbo, skyrybų tikimybė padidėjo net 65%: 57 %, kai buvo atleistas vyras, ir net 90%, kai buvo atleista žmona. 

I.Marinescu nurodo, kad kai iš darbo atleidžiamas žmogus, tai reiškia, kad kažkas pasikeitė jų charakteryje. Tai, ką tas žmogus daro darbe, nėra gerai, o tas pats gali vykti ir santuokoje. Nors atleidimas yra ekonominis reiškinys, tačiau jeigu žmogų atleidžia, greičiausiai jis suklydo asmeniškai.
Jeigu iš darbo atleidžiami abu partneriai, tai dar nereiškia, kad santuoka sutvirtėja – tokiu atveju skyrybų tikimybė padidėja 57%. Atleidimo atveju ypač susilpnėja vyro, kaip šeimos maitintojo, pozicija. Senesni tyrimai parodė, kad jei moteris šeimoje uždirba daugiau nei vyras, kyla didesnė skyrybų tikimybė. 

Tiesa, I.Marinescu išsiaiškino, jog yra keli kintamieji, kurie turi įtakos santuokos tvirtumui. Jeigu pora turi nuosavą būstą, jį dalinti ar parduoti skyrybų atveju yra pakankamai didelis įvykis gyvenime, todėl prieš apsisprendžiant skirtis į tai labai rimtai atsižvelgiama. 
Tačiau tai nepasakytina apie vaikus – kadangi vaikai keičia pačius žmones. Senesni tyrimai parodė, kad skyrybų tikimybė padidėja per pirmuosius metus po vaiko gimimo. 

Tad kokios šio tyrimo išvados? Mokslininkė sako, kad jeigu prieš santuoką nepakankamai sužinojote apie kitą partnerį, nieko nebepakeisite – nes jūs jau padarėte klaidą. Geriausia yra tiesiog neskubėti. O kaip susidoroti su neigiamais pokyčiais, žmones galima lengvai išmokyti. Žmonės, kurie lengviau ištveria neigiamus pokyčius, turi stabilesnes santuokas.

Parengta pagal The Guardian ir Čikagos universiteto publikaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.