Bandymai, atliekami dar nuo 1933 metų, parodė, kad žmonės, kurie šneka apie savo planus ir ketinimus, turi mažesnę tikimybę juos įgyvendinti. Mat paskelbęs apie savo planus, žmogus patenkina saviidentitetą, todėl sumažėja jo motyvacija sunkiai dirbti. O būtent sunkus darbas padeda pasiekti užsibrėžtus tikslus – ypač jeigu jie yra ambicingi.
1933 metais W. Mahleris pastebėjo, kad jeigu žmogus paskelbė, kaip ketina spręsti vienokią ar kitokią problemą, ir informuoja apie tai kitus, jo smegenyse šis tikslas tampa „socialine realybe“, nors jis dar ir nėra pasiektas.
Niujorko universiteto profesorius Peteris Gollwitzeris tyrinėjo šį reiškinį nuo pat 1982 metų, kai išleido knygą „Symbolic Self-Completion“ (liet. „Simbolis savęs užbaigimas“). Jis taip pat neseniai paskelbė naujų bandymų rezultatus moksliniame darbe “When Intentions Go Public: Does Social Reality Widen the Intention-Behavior Gap?“ (liet. „Kai ketinimai paviešinami: Ar socialinė realybė padidina skirtumą tarp ketinimų ir jų įgyvendinimo?“).
4 skirtingi bandymai, kuriuose dalyvavo 63 žmonės, parodė, kad tie, kurie savo ketinimus pasilikdavo sau ir niekam jų neišpasakodavo, dažniau įgyvendindavo šiuos tikslus – nei tie, kurie papasakodavo kitiems.
Mat kai tik papasakojate kitiems apie savo tikslus, jūs pajaučiate išankstinį šių tikslų įgyvendinimo jausmą. Žmogaus smegenyse yra tapatybės simboliai, kurie smegenyse formuoja savęs suvokimą bei atvaizdą. Tiek veiksmai, tiek kalbėjimas apie juos sukuria smegenyse minėtus simbolius, todėl kalbant smegenys pasitenkina pakankamai ir nustoja siekti naujų simbolių formavimosi.
Bandymai parodė, kad dėl paminėtos priežasties pasiekus vieną tikslą (pavyzdžiui, sveikiau maitintis), žmogus nustoja siekti kitų tikslų (pavyzdžiui, pradėti sportuoti).
Parengta pagal lifehacker.com
