Manote, kad tai tik sutapimas? Atrodo, ne. Pasirodo, dėl kalti yra genai.
Vienas psichologas aiškina, kad genai nulemia, ar žmogus yra heteroseksualus, ar homoseksualus, ar jis yra religingas ir netgi tai, ar jis susirgs kokia nors liga.
Tokios išvados apie genų įtaką žmogui buvo padarytos Minesotos dvynių šeimos tyrimo. Šis tyrimas tęsėsi nuo 1979 iki 1999 metų, kurio metu buvo stebimi identiški ir neidentiški dvyniai, atskirti nuo gimimo.
Net 9 metus tyrime dalyvavusi psichologė Nancy Segal iš Kalifornijos valstijos universiteto sako, kad mokslininkus nustebino tam tikras tiriamųjų elgesys, kuriam įtakos turėjo genai – pavyzdžiui, religingumas. Tai nustebino mokslininkus, nes jie manė, kad elgesys yra įtakojamas šeimos (aplinkos).
Mokslininkai Minesotos universitete, kuriems vadovavo Thomas Bouchardas, pradėjo savo tyrimą 1979 metais. Per 20 metų laikotarpį jie tyrė 137 poras dvynių – 81 pora buvo identiški dvyniai, o 56 – neidentiški dvyniai.
Viena žymiausių dvynių porų buvo jau straipsnio pradžioje minėti dvyniai Jimai. Kita tyrime dalyvavusi dvynių pora buvo atskirta, kai mergaitėms buvo vos 5 mėnesiai. Jos vėl susitiko, kai joms buvo 78 metai. Dėl šios priežasties jos buvo įrašytos ir į Gineso rekordų knygą – kaip ilgiausiai atskirti dvyniai istorijoje.
Minesotos tyrimas koncentravosi į 170 atskirų tyrimų, kuriais buvo tiriamos skirtingos fiziologinės ir psichologinės savybės.
Vieno tyrimo metu mokslininkai fotografavo dvynius ir išsiaiškino, kad identiškų dvynių stovėsena yra vienoda, o neidentiškų – skirtinga.
Kitas tyrimas, kurio metu buvo tiriamos keturios poros dvynių, parodė, kad genetika turi didesnę įtaką seksualinei orientacijai vyrų dvynių atžvilgiu – nei moterų dvynių atžvilgiu. Šias išvadas patvirtino ir neseniai Švedijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 4000 porų.
1986 metais atlikto dar vieno tyrimo metu, kuris buvo jau minėto platesnio Minesotos tyrimo dalimi, paaiškėjo, kad genetika vaidina svarbesnį vaidmenį asmenybės formavimuisi, nei manyta iki tol. Aplinka turėjo įtakos atskirai augusiems dvyniams, tačiau jos svarba sumažėjo, kai dvyniai buvo auginami kartu.
Žurnalistas Danielis Golemanas tuo metu laikraštyje „The New York Times“ rašė, kad genai turi daugiau įtakos asmenybei nei tai, kaip vaikas yra auklėjamas. Anot jo, šie atradimai turėtų sukelti diskusijų audrą.
Tačiau N. Segal sako, kad mokslininkai niekada nepaneigė aplinkos įtakos žmogaus asmenybės formavimuisi – tiesiog aplinka asmenybę veikia kitaip, nei manyta.
Kitas tyrimas, kurį užsakė žurnalo „Science“ redaktorius, koncentravosi į žmogaus genetiką ir intelekto koeficientą (IQ). Minesotos mokslininkai sužinojo, kad 70% atvejų, kai dvynių IQ skiriasi, tam įtakos turi skirtinga dvynių genetika, o 30% atvejų – dėl skirtumų aplinkoje. Šie atradimai sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos, tačiau šiuos rezultatus patvirtino ir 2009 metais atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas ryšys tarp genetikos ir IQ.
Dar daugiau, 1990 metais atliktas tyrimas parodė, kad genetika lemia 50% religingumo visame pasaulyje. Tai reiškia, kad abu identiški dvyniai, augę atskirai, buvo vienodai religingi.
Kiti tyrimai parodė, kad genetika turi įtakos ir dantų bei burnos sveikatai. Pasirodo, tai lemia ne tik bakterijos burnoje, bet ir genetika.
Dar kitas tyrimas parodė, kad 50% laimės ir gerbūvio lemia taip pat genetika.
O dar viename tyrime mokslininkai klausė nuo gimimo atskirtų dvynių, kokį ryšį jie jautė su naujai atrastu savo seserimi ar broliu dvyniu. 80% identiškų dvynių atsakė, kad jie jaučia stipresnį ryšį su naujai atrastu dvyniu, nei su artimais draugais. Tai reiškia, kad dvynių ryšį lemia genetika.
N. Segal sako, kad Minesotos tyrimas suteikė mokslininkams naują supratimą apie genų bei aplinkos vaidmenį žmogaus vystymosi proceso metu. Ateityje ketinama atlikti daugiau tyrimų su dvyniais, kurių metu bus tiriama tam tikrų genų įtaka tam tikram žmogaus elgesiui – taip pat ketinama tirti, kas lemia, kad vieni genai išjungiami ar įjungiami.
Parengta pagal cbsnews.com
