Anot priklausomybių terapeutės Mandy Saligari, laikas, praleistas socialiniuose tinkluose – tokiuose kaip „Snapchat“ ar „Instagram“ – priklausomybės prasme gali būti toks pat pavojingas, kaip ir alkoholis ar narkotikai. Todėl ir požiūris į šią priklausomybę turėtų būti toks pat, kaip ir į kitas priklausomybes.
Anot M.Saligari, išmaniajam telefonui ar kompiuteriui skirtas laikas neturėtų būti ignoruojamas ir nereikėtų manyti, kad naujųjų technologijų sukeliama priklausomybė nėra pavojinga. Terapeutė taip pat kelia klausimą, kodėl mokyklose į tai yra kreipiama mažiau dėmesio, nei į narkotikų bei alkoholio problemą – nors visos šios priklausomybės generuoja tuos pačius smegenų impulsus.
Terapeutės teigimu, kalbant apie priklausomybes, dėmesį reikia kreipti ne į tam tikras žalingas substancijas, o į elgesio tendencijas. M.Saligari kaip pavyzdžius pateikia priklausomybę maistui, savęs žalojimą bei seksualinio pobūdžio žinutes.
Pastaruoju metu vis labiau nerimą kelia paaugliai, kurie siunčia ir gauna pornografinio turinio žinutes bei gali prieiti prie internete esančio pornografinio turinio tinklalapių.
M. Saligari, kuri vadovauja „Harley Street Chater“ klinikai Londone. sako, jog du trečdaliai jos pacientų yra 16-20 metų amžiaus, o šis skaičius prieš 10 metų buvo ženkliai mažesnis. Vis dėlto, daug jos pacientų yra dar jaunesni.
Apklausus 1500 mokytojų. paaiškėjo, kad maždaug du trečdaliai jų žino, kad mokiniai dalinasi pornografinio turinio žinutėmis, o tai daro net kas šeštas pradinių klasių moksleivis. Per pastaruosius metus Jungtinėje Karalystėje policijai buvo pranešta apie daugiau nei 1500 vaikų, kurie siuntinėjo netinkamo turinio nuotraukas.
M. Saligari sako, kad pakankamai didelis jos klientų, kurių amžius siekia 13-14 metų, skaičius siuntinėja pornografinio turinio žinutes ir laiko tai normaliu elgesiu. Stebėtina, bet daug jaunų merginų mano, kad siųsti jų pačių nuotraukas, kuriose jos yra apsinuoginusios, yra normalu, o nenormalu tampa tik tada, kai apie tai sužino tėvai ar kiti suaugusieji. M.Saligari sako, kad vaikai turėtų būti mokomi savigarbos – tuomet nekiltų ir tokių problemų. Anot jos, tai yra savigarbos ir identiteto problema.
Psichiatras dr. Richardas Grahamas sako, ši sritis vis labiau domina mokslininkus, kadangi tėvai skundžiasi, kad vis sunkiau atranda tinkamą „ekrano laiko“ balansą savo vaikams. Statistika rodo, kad 4 iš 10 12-15 metų amžiaus vaikų tėvų nesugeba valdyti laiko, kurį jų vaikai praleidžia prie išmaniųjų telefonų ir kompiuterių.
Net 3-4 metų amžiaus vaikai per savaitę praleidžia po 6,5 valandos naršydami internete. Anot ekspertų, reikia skirti didesnį dėmesį vaikų laiko, skiriamo miegui ir kompiuteriui, reguliavimui, taip pat taikyti sisteminį požiūrį mokyklose.
M. Saligari sako, kad dauguma vaikų priešinsis tam, bet ji mano, kad riboti vaiko laiką prie telefono ir kompiuterio yra įmanoma. Anot jos, jeigu priklausomybė aptinkama anksti, vaikus galima išmokti savikontrolės, kad tėvams nereikėtų nuolatos sakyti, ką daryti ir ko nedaryti.
Tuo tarpu lrytas.lt Mokslo ir technologijų skyrius siūlytų eiti ne lengviausiu – draudimų – keliu, bet sunkesniu, tačiau užtat daug efektyvesniu keliu: daugiau savo pačių laiko skiriant vaikams, kalbantis su jais apie turinį internete, privatumo sąvoką, kodėl vienas ar kitas turinys gali būti žalingas.
Žinoma, tai reikštų, kad ir patiems tėvams tektų domėtis tuo, kas yra internete, ką dabar mėgsta ir naudoja jaunimas – bet nuo to geriau būtų tik visiems. Juk daug smagiau, kai senelis ir anūkas diskutuoja ar net ir kartu žaidžia kokį nors fermos simuliatorių išmaniajame telefone, nei surūgęs senelis, visiems pasakojantis, kaip jo jaunystėje viskas buvo geriau, ir vaikas, pats sau vienas kampe žaidžiantis išmaniuoju.
Parengta pagal „The Independent“.
