Katinas, tapęs mokslinio darbo bendraautoriumi

Česteris buvo paprastas katinas. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido tingiai besivoliodamas saulėkaitoje ir nesirūpindamas savo tinginyste ar patekimu į istorijos knygas. Vis dėlto, kai Česteriui suėjo septyneri, šis tas pasikeitė – jis tapo mokslinio daro autoriumi.

 Česteris buvo paprastas katinas. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido tingiai besivoliodamas saulėkaitoje ir nesirūpindamas savo tinginyste ar patekimu į istorijos knygas. Vis dėlto, kai Česteriui suėjo septyneri, šis tas pasikeitė – jis tapo mokslinio daro autoriumi.<br>123RF nuotr.
 Česteris buvo paprastas katinas. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido tingiai besivoliodamas saulėkaitoje ir nesirūpindamas savo tinginyste ar patekimu į istorijos knygas. Vis dėlto, kai Česteriui suėjo septyneri, šis tas pasikeitė – jis tapo mokslinio daro autoriumi.<br>123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 18, 2018, 11:45 AM

2014 metų balandžio pirmą dieną Amerikos fizikų bendruomenė paskelbė, kad tie darbai, kurių autoriai bus katės, taps viešai prieinami. Tai, žinoma, buvo balandžio pirmosios pokštas, tačiau jis turėjo realų pagrindą. 1975 metais Česteris, dar mokslinėje literatūroje vadinamas F. D. C. Willard vardu, tapo vieno mokslinio daro bendraautoriumi. Šiame darbe buvo detaliai aprašomas helio-3 izotopų elgesys labai žemoje temperatūroje, todėl tyrimai tikrai nebuvo lengvi. Ir visiškai nesusiję su katėmis.

Pasirodo, tai buvo gramatinės klaidos pasekmė. Fizikas ir matematikas Jackas H. Hetheringtonas nežinia kodėl visą savo darbą parašė pirmojo asmens daugiskaita (vietoje „aš“ rašė „mes“). Keista klaida buvo pastebėta J.H.Hetheringtono kolegos, tačiau kaip ją ištaisyti? Šiais kompiuterių laikais pakaktų pasinaudoti viena iš programos funkcijų ir tiesiog greitai surasti bei pakeisti klaidinančius žodžius – tačiau tuomet darbas buvo tikrąja to žodžio prasme popierinis. J.H.Hetheringtonas nusprendė nesiterlioti – paprašė sekretorės tiesiog perspausdinti titulinį lapą, įtraukiant F. D. C. Willardo vardą, kurį jis priskyrė Česteriui.

Daugelis kolegų žinojo apie šį poelgį, tačiau darbas buvo publikuotas ir vėliau buvo plačiai cituojamas mokslinėje literatūroje. Katino pseudonimas pasklido po pasaulį, nors J.H.Hetheringtono bendradarbiams vis tiek kėlė šypseną. Nenorint pakenkti mokslininko ir Universiteto reputacijai, apie šį incidentą garsiai kalbama nebuvo, tačiau anksčiau ar vėliau tiesa turėjo neišvengiamai išaiškėti.

Vienas studentas, besidomintis šia sritimi, norėjo surasti pirmąjį tyrimo autorių J.H.Hetheringtoną, tačiau to padaryti negalėjo. Todėl pabandė surasti F.D.C.Willardą, o tai sukėlė profesorių juoko bangą.

Vis dėlto, tai nebuvo vienintelis Česterio darbas. Kiek vėliau Prancūzijoje buvo publikuotas kitas tyrimas apie helio-3 izotopą, kurio autorius taip pat buvo F. D. C. Willardas. Taip nutiko todėl, kad komanda negalėjo susitarti dėl galutinės darbo versijos, ir nusprendė savo pavardžių net neminėti.

Nuo tų laikų Česterio pseudonimas yra labai plačiai paplitęs, tačiau jau nebėra unikalus. Štai 2001 metais buvo publikuotas darbas apie giroskopus, kurio autorėmis buvo pažymėtos A.K. Geim and H.A.M.S. ter Tisha. Tisha buvo Geim žiurkėnas, o pati Geim vėliau laimėjo Nobelio premiją kaip viena iš grafeno atradėjų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.