Hano upė sruvena šalia Seulo iki pat šios dienos, o iš vieno kranto patekti į kitą galima perėjus Mapo tiltą. Nors tiltas buvo pastatytas kaip susisiekimo priemonė, pakankamai daug žmonių jį pasirinko kaip būdą pabaigti savo gyvenimus. Ant šio tilto nusižudo daugiau žmonių, nei bet kurioje kitoje Pietų Korėjos vietovėje. Vieša kampanija buvo mėginama pakeisti šią tendenciją – bet, deja, ji turėjo priešingą efektą – prasidėjus kampanijai, savižudybių skaičius ant šio tilto padidėjo net 6 kartus.
2012 metais miesto valdžia inicijavo Gyvybės Tilto projektą, kurį parėmė kompanijos „Samsung Life Insurance“ ir „Cheil Worldwide“. Projekto dalimi tapo drąsinančios žinutės ant tilto turėklų bei ženklai ant tilto – tokie, kaip „Ar pastaruoju metu gerai maitiniesi?“ bei „Pasivaikščiokime kartu“. Šie ženklai mėgino sudaryti įspūdį tarsi susirūpinęs draugas mėgina užmegzti pokalbį su žmogumi.
Ant tilto taip pat buvo įrengtos judesiams jautrios lempos, kuriomis buvo stengiamasi suteikti daugiau šviesos, o taip pat pastatytos skulptūros, kuriomis mėginta priminti, jog yra žmonių, norinčių išklausyti ir padėti kovoti su emociniu skausmu.
Iš pradžių šio projekto lūkesčiai buvo itin dideli, jis gavo net 37 reklamos ir viešųjų ryšių apdovanojimus. Deja, nepaisant daugybės pagyrų ir lūkesčių, savižudybės ant Mapo tilto nuo projekto pradžios išaugo dramatiškai. Prieš keletą metų ant tilto nusižudė net 93 žmonės – t. y. 6 kartus daugiau nei anksčiau.
Ekspertai mano, kad vietoje to, kad pasiūlytų padrąsinimą emociškai nestabiliems žmonėms, tiltas – būtent dėl norimų perteikti žinučių – tapo savižudybių simboliu ir vieta, kur žmonės dažniausiai keliauja užbaigti savo gyvenimo. Ir ko gero, šios etiketės artimiausiu metu Mapo tiltui atsikratyti nepavyks – o vietoje to net atsirado raginimų imtis fizinių priemonių: tokių, kaip stiklinės sienos ar tinklai, kurios užkirstų kelią viskuo nusivylusiems.
Parengta pagal “Sora News”.
