Įdomu tai, kad dabar tiksliai atsakyti į šį klausimą jau būtų sunku. Tiesa ta, kad pirmieji šviesoforai degė pačiomis įvairiausiomis spalvomis, o tuo pat metu eismo srautų reguliavimui buvo naudojami ir kiti mechanizmai.
Vis dėlto, egzistuoja kelios pagrindinės versijos, kodėl visgi apsistojome ties dabartinėmis spalvomis.
Laivai jūrose plaukioja žymiai ilgiau, nei gatvėmis važinėja automobiliai. Šiais laikais jau egzistuoja priemonės laivų srautams suvaldyti, tačiau prieš porą šimtų metų kapitonai turėjo pasikliauti savo žiniomis ir šiokiomis tokiomis taisyklėmis.
Pavyzdžiui, laivo kairėje pusėje dega raudona šviesa, o dešinėje – žalia. Taisyklė labai paprasta – dviem ta pačia kryptimi plaukiantiems laivams susitikus jūroje, tas, kuris yra iš dešinės (mato kito laivo žalią šviesą), turi pirmumo teisę.
Susitikę plaukdami priešingomis kryptimis laivai taip pat žino, kad turi apsilenkti taip, kad matytų žalią signalą. Tai ypač praversdavo plaukiojant netoli uostų.
Nuo maždaug 1841 metų Didžiojoje Britanijoje taip pat stengtasi įvesti standartinį traukinių eismo valdymą.
Buvo nuspręsta, kad raudonas signalas reikš, kad reikia sustoti, žalias – kad reikia būti atsargiems, o baltas – kad galima važiuoti pirmyn.
Visgi, pasitaikė atvejų, kuomet iškritęs ar išdaužtas stikliukas raudoną signalą paversdavo baltu, todėl žalia spalva tarsi buvo paaukštinta – ji reiškė, kad galima važiuoti toliau.
Kai miestuose paplito motorinės transporto priemonės ir atsirado būtinybė valdyti jų srautus, pasipylė patys įvairiausi išradimai.
Vis dėlto, raudoni-geltoni-žali šviesoforai atrodė kaip patikimiausias būdas jau vien dėl to, kad žmogaus akys šias spalvas skiria pakankamai gerai.
Prie to dar pridėkite ir tai, kad raudona visais laikais simbolizavo pavojų, o žalia – saugumą ir jaukumą – ir tai, kad šios spalvos jau buvo naudojamos geležinkeliuose – ir tikrai bus nesunku suprasti, kodėl būtent jos ir prigijo.
Be abejo, neapsieita ir be sąmokslo teorijų.
Turintys daltonizmo sindromą anksčiau nebuvo labai gerbiami. Į juos buvo žiūrima kaip į ligonius, o kai kurie žmonės juos siejo su pačiais įvairiausiais prietarais.
Internete skamba istorijos, teigiančios, kad šviesoforų spalvos buvo pasirinktos norint klaidinti daltonikus ir užkirsti kelią jų vairavimui.
Vėl gi, tai – tik keista teorija, kuri tikriausiai neturi nieko bendro su tiesa, nes šios spalvos buvo naudojamos dar iki automobilių paplitimo.
Beje, standartiniai šviesoforai užtruko, kol įsitvirtino. Štai Niujorke iki pat 1925 metų buvo naudojamos kelios spalvos – važiuojantys į rytus ar vakarus stodavo prie gintaro spalvos signalo ir važiuodavo užsidegus žaliai, o važiuojantys į pietus ar šiaurę stodavo prie žalio ir važiuodavo per gintaro spalvos signalą.
Reikia manyti, kad nevietiniai vairuotojai tiesiog dievino šią sistemą.
