Paryžiaus sindromas – tai psichologinė būsena, kurią patiria japonų turistai, kuriems Paryžius nepateisina jų lūkesčių. Šis sindromas yra laikomas ekstremaliu kultūriniu šoku, kuris sukelia tokius simptomus kaip haliucinacijos, nerimas, svaigimas, prakaitavimas – bent jau taip aprašoma medicininiuose žurnaluose.
Tad kodėl Paryžius susargdina japonų turistus?
Prancūzų psichiatrinis žurnalas „Nervure“ nurodo nusivylimą, kurį daugumai turistų sukelia pernelyg romantizuoti lūkesčiai dėl Paryžiaus – kuris dažniausiai vaizduojamas kaip meilės, mados bei žavingų žmonių miestu.
Paryžius yra populiari turizmo kryptis Tekančios Saulės šalyje, nes japonai yra apsėsti prancūziškais dalykais: didmiesčiai – tokie, kaip Tokijas – yra pripildyti prancūziškomis kepyklėlėmis bei prabangiomis prancūziškomis mados parduotuvėmis – tokiomis kaip Chanel ir Louis Vuitton.
Japonų kultūroje Paryžius yra siejamas su romantiniais filmais bei brangakmeniais grįstomis gatvėmis. Tačiau kai turistai susiduria su realybe – o ypač su nemandagiu aptarnavimu ir neaiškia viešojo transporto sistema – jie negali susitaikyti su tuo, kad lūkesčiai nepasiteisino. Išsekimas, kalbos barjeras, kultūrinis barjeras, namų ilgesys bei kultūrinis šokas gali sukelti rimtų psichologinių pasekmių.
Japonijos ambasada Paryžiuje kasmet grąžina namo apie 20 turistų, kurie išsiunčiami lydimi gydytojo ar medicinos seselės – kad būtų užtikrintas jų atsigavimas nuo kultūrinio šoko. Ambasada taip pat turi 24 valandas per parą veikiančią liniją.
Įdomu tai, kad ši problema darosi vis opesnė – su šia problema pradeda susidurti ir Kinijos vidutiniosios klasės turistai, kurie taip pat susiduria su kultūriniu šoku.
Šį sindromą pirmasis identifikavo profesorius Hiroaki Ota prieš 25 metus. Jis sako, kad mažesni lūkesčiai gali padėti šioje situacijoje, tačiau iš tiesų tėra tik vienas problemos sprendimo būdas – tiesiog sėsti į lėktuvą, skrendantį namo – ir niekada nebegrįžti.
