Labdaros organizacija Harison‘s Fund nuolatos susiduria su keblumais surenkant lėšų vaikams, sergantiems Diušeno raumenų distrofija. Ši liga yra neišgydoma, o ja sergantys žmonės dažniausiai išgyvena vos 20 metų. Tuo tarpu įvairioms gyvūnų prieglaudoms žmonės noriai aukoja, dėl ko ir kilo šis klausimas – ar žmonės iš tiesų labiau linkę padėti gyvūnams, nei sergantiems vaikams?
Kad patikrinti šią hipotezę, labdaros organizacija išplatino dviejų versijų reklamas. Abiejose reklamose buvo vienodas klausimas: „Ar paaukotumėte 5 svarus, kad išgelbėtumėte Harrisoną nuo lėtos ir skausmingos mirties?“
Vienoje iš reklamų buvo panaudotas berniuko, vardu Harrisonas, sergančio Diušeno sindromu, nuotrauka. Šis berniukas yra „Harrisons Fund“ įkūrėjo sūnus. Jo tėvas įkūrė šią organizaciją, kad surinktų pinigų ligai tyrinėti ir pagaliau išrasti gydymą. Kitoje reklamoje buvo patalpinta šuns nuotrauka, kuri paprasčiausiai buvo rasta internete.
Rezultatai buvo vienareikšmiški. Internetinė reklama, kurioje buvo 8-mečio berniuko nuotrauka, sulaukė 111 paspaudimų, o reklama su šuns nuotrauka – 230.
Šie rezultatai nenustebino reklamos agentūros „AIS London“ vykdančiojo kūrybos direktoriaus Geoffo Gowerio, kuris ir sukūrė šią reklamą. Jis sako, kad jeigu palygintume, kiek pinigų yra paaukojama didžiausioms gyvūnų labdaros organizacijoms Jungtinėje Karalystėje, ir kiek pinigų paaukojama labdaros organizacijoms, kurios renka pinigus sunkiomis ligomis sergantiems vaikams, pamatytume, kad gyvūnams žmonės paaukoja ženkliai daugiau pinigų. Tiesiog niekas to dar nebuvo patikrinę.
Anot jo, žmonės mano, kad sunkiai sergančių ar neįgalių žmonių sveikata turi pasirūpinti valstybė už žmonių surinktus mokesčius. Taip nėra, tačiau žmonės mano, kad būtent gyvūnais valstybė nesirūpina.
„Harrisons Fund“ labdaros organizacija yra ir seniau užsakiusi šokiruojančių reklamų. Štai prieš tris metus buvo išplatinta reklama, kurioje buvo matomas Harrisonas su savo tėčiu Alexu, o prie jų nuotraukos buvo parašyta: „Norėčiau, kad mano sūnus sirgtų vėžiu“. Tokia reklama mėginta atkreipti dėmesį į tai, kad vėžiu sergančių žmonių labdaros organizacijos sulaukia žymiai daugiau piniginių dotacijų negu organizacijos, kurios renka pinigus itin retomis ligomis sergantiems žmonėms gydyti.
Pats Alexas sako, kad šia reklama siekta pabrėžti skirtumą tarp piniginių lėšų, kurių sulaukia gyvūnų labdaros organizacijos, ir pinigų, kurių sulaukia vaikų labdaros organizacijos.
Alexas pažymi, kad reklamą įkvėpė tai, jog pinigai, kurie galėtų išgelbėti jo sūnų, nukeliauja kitur. Jis sako, kad visiškai nesigaili skelbdamas prieštaringas ir šokiruojančias reklamas. Jo nuomone, bandymas šokiruoti yra vienintelis būdas sunkiai sergančių vaikų labdaros organizacijoms sulaukti daugiau dėmesio.
Alexas nenori būti suprastas neteisingai – jis taip pat myli gyvūnus, augina juos namuose, tačiau jeigu reikėtų rinktis, ar išgelbėti vaiko gyvybę, ar gyvūno, jis visuomet rinktųsi vaiką. Tačiau atrodo, kad ne visi Jungtinėje Karalystėje jaučiasi taip pat kaip Alexas. Rekaminės kampanijos rezultatai parodė, kad žmonės yra dvigubai labiau linkę paaukoti mirštančiam šuniui, nei mirštančiam vaikui.
Diušeno raumenų distrofija yra mirtina neuroraumeninė liga, kuria serga 1 iš 3500 berniukų. Mirštamumas šia liga siekia 100 procentų, o ją sukelia baltymo, pavadinimu distrofinas, trūkumas, dėl ko progresyviai silpnėja raumenys. Berniukai, sulaukę 10 metų amžiaus, dažnai turi pradėti naudoti vaikštynes, o sulaukę 12 metų amžiaus sėdasi į neįgaliojo vežimėlį. Galiausiai vaikas tampa paralyžiuotas ir miršta būdamas jauno amžiaus.
Alexas dalyvauja Geležinio žmogaus lenktynėse, kuriose reikia nuplaukti 3,8 kilometro, dviračiu nuvažiuoti 180 kilometrų ir nubėgti 42,2 kilometro. Ir visus šiuos atstumus jis įveikia nešdamas ant nugaros savo 8-metį sūnų, tokiu būdu stengdamasis surinkti pinigų, kad būtų išrastas gydymas nuo šios baisios ligos.
