Nusikaltimo auka arba liudininkai ne visada nusikaltėlį atpažįsta ir nurodo klaidingą žmogų. Jų pasirinkimą dažniausiai nulemia tam tikros asmens savybės: lytis, rasė ar amžius.
Londono South Bank universiteto mokslininkai nusprendė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar nukentėjusiųjų ir liudytojų pasirinkimui turi įtakos ir jų svoris.
Tyrimo dalyviams buvo rodomi du trumpi vaizdo įrašai su nusikaltimais. Viename jų iš aukos buvo pavogta piniginė, o po to žmogus parblokštas ant žemės.
Kitame vaizdo įraše iš aukos buvo pavogta piniginė, tačiau smurtas nebuvo naudojamas. Abiejuose įrašuose nusikaltėliai buvo užmaskuoti taip, kad nesimatytų jų veido bei kūno sudėjimo.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus, dalyvių buvo paprašyta atpažinti nusikaltimą padariusį asmenį iš nuotraukoje matomų raumeningų, viršsvorį turinčių bei vidutinio kūno sudėjimo įtariamųjų.
Atpažinimo metu nuotraukos buvo specialiai pakoreguotos taip, kad kiekvienas įtariamasis būtų priskiriamas skirtingam kūno tipui - ar bent jau buvo stengiamasi kuo kokybiškiau tai padaryti.
Apie nuotraukų koregavimus tyrimo dalyviai nežinojo, tačiau nežinojo ir to, kad tikrojo nusikaltėlio atpažinimo metu nebuvo. Dėl šios priežasties dalyviai atspėti nusikaltėlį turėjo kliaudamiesi savo logika.
Atlikus tyrimą, rezultatai parodė, kad 51 proc. tyrime dalyvavusių žmonių kaip nusikaltėlį išsirinko vieną iš raumeningų vyrų, 37 proc. nusikaltimą priskyrė vidutinį kūno sudėjimą turintiems įtariamiesiems, o tik 10% dalyvių manė, kad nusikaltimą padarė viršsvorio turintis vyras.
Tyrimo autorė ir universiteto dėstytoja Julia Shaw teigė, kad šio tyrimo rezultatai parodo, kad teisingumui trukdo visuomenėje gajūs stereotipai.
Anot jos, jei žmogus nėra kaltas, tačiau jis yra raumeningas, jis vistiek gali būti atpažintas kaip nusikaltėlis vien dėl kūno sudėjimo.
Mokslininkė sakė, kad viršsvoris yra dažnai ignoruojamas kaip diskriminacijos objektas teisiniame kontekste. Šis tyrimas kaip tik ir parodė, kad įtariamojo kūno tipas gali nulemti liudytojo šališkumą.
Įdomu tai, kad rezultatai nesiskyrė tiek žiauraus užpuolimo, tiek paprastos nesmurtinės vagystės atveju.
Iš pradžių manyta, kad raumeningi vyrai bus dažniau įvardinami kaip nusikaltėliai tik smurtinio užpuolimo atveju, tačiau paaiškėjo, kad nusikaltimų rūšys neturėjo įtakos liudytojų šališkumui.
Anot tyrimo autorės, raumeningi vyrai dažniau rizikuoja būti nurodyti kaip nusikaltėliai, nepaisant nusikaltimo rūšies.
Taigi policija, atlikdama atpažinimą, turėtų įsitikinti, kad visų asmenų kūno tipai būtų kiek įmanoma labiau panašūs.
