Meksika pajautė stipriausio uragano – jeigu matuosime pagal vėjo stiprumą, jėgą. O JAV vakarai kentėjo nuo vienos didžiausių sausrų regiono istorijoje.
Tačiau ne viskas yra taip blogai. Šį dešimtmetį turėtų būti užfiksuotas mažiausias mirčių nuo žaibo iškrovų skaičius, bent jau JAV, o tai neeilinis rodiklis.
Žaibas yra nuvertintas žudikas. Mes esame taip pripratę prie žaibų, kad juos pastebime tik kai jie būna itin pastebimi. Bet mokslininkai skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje susiformuoja apie 3 milijardai žaibų, o vien JAV jų pasirodo apie 22,5 milijono. Tai yra įspūdingi skaičiai – ypač turint omenyje, kad vienas žaibas yra karštesnis už Saulės paviršių, o savyje turi tiek energijos, kad trenkęs į žmogų, gali sustabdyti jo širdį greičiau, nei šis spėtų suprasti, kad jį nutrenkė.
Dauguma žmonių, kuriuos nutrenkia žaibas, išgyvena šį siaubingą potyrį – tačiau pasekmės kartais išlieka visam gyvenimui. Įprastai žaibas yra mirtinas, kai elektros iškrova perskrodžia aukos širdį ir sustabdo jos plakimą. Tačiau netgi ir tokiu atveju žmogų galima atgaivinti – jeigu bus veikiama greitai. Na, o turint omenyje susiformuojančių žaibų skaičių, reikėtų tikėtis, kad kasmet nuo jo miršta daugybė žmonių, ar ne?
Skamba neįtikėtinai, bet bent jau JAV kasmet nuo žaibų miršta vos 26 žmonės.
Ir šis skaičius vis mažėja.
XX amžiaus penktajame dešimtmetyje JAV kasmet nuo žaibų mirdavo vidutiniškai 329 žmonės. Praėjus 20 metų, šis skaičius susitraukė iki 133 mirčių per metus. Pirmajame naujojo tūkstantmečio dešimtmetyje vidutinis nuo žaibų mirštančių žmonių skaičius siekė vos 41, tad šis rodiklis palaipsniui tik krenta.
Tad kodėl nuo žaibų miršta vis mažiau žmonių?
Tai nėra taip paprasta paaiškinti, bet žinoma, kad tai lemia 3 svarbūs veiksniai.
Pirmas veiksnys yra gan akivaizdus – juk šį straipsnį greičiausiai skaitote sau ramiai įsitaisę namuose prie kompiuterio ar išmaniojo telefono ekranų. Jeigu gyventumėte XX amžiuje užmiestyje, žymiai daugiau laiko praleistumėte lauke – tiek pramogaudami, tiek dirbdami. Tai, kad šiais laikais žmonės žymiai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, lėmė ženklų mirštančių nuo žaibų skaičiaus sumažėjimą.
Antras svarbus veiksnys buvo oro radaro išradimas, nutikęs po antrojo pasaulinio karo. Prieš išrandant oro radarą ir pradedant jį plačiai naudoti, vienintelis būdas sužinoti apie artėjančią audrą buvo stebėti debesis. Jeigu audra jau yra taip arti, kad galima girdėti griaustinį, ji yra pakankamai arti, kad jus galėtų nutrenkti žaibas.
Oro radarai atėmė netikėtumo elementą iš audrų, todėl dabar apie jas galite sužinoti žymiai anksčiau, nei pamatysite jas per savo kambario langą.
Trečiasis veiksnys yra susijęs su išsilavinimu. Dabar apie orą ir meteorologiją žinome nepalyginamai daugiau, nei prieš kelis dešimtmečius – o ką jau kalbėti apie praėjusio amžiaus vidurį. Apie orą pasisemiame žinių mokykloje, internete bei kituose šaltiniuose – dėl ko tapome žymiai atsargesni ir apie žaibo keliamus pavojus žinome nepalyginamai daugiau.
