1. Vanduo Australijos klozetuose sukasi į priešingą pusę nei Lietuvoje
Šis mitas yra pagrįstas tikrais faktais. Kadangi Žemė yra apvali ir sukasi aplink savo ašį, ji paveikia vandens sukimąsi, kai jis teka pro, tarkime, talpos dugne išgręžtą skylę. Jei paimtume du vienodus kibirus su skylėmis dugnuose ir vieną pastatytume Lietuvoje, o kitą – Australijoje, pastebėtume, kad viename kibire susidaręs sūkurys sukasi prieš, o kitame – pagal laikrodžio rodyklę.
Tačiau su tualetais tai turi mažai bendro. Tiesa yra ta, kad vanduo klozete sukasi ta kryptimi, kurią pasirinko gamintojas – jūsų ir jūsų kaimynų tualetuose vanduo gali ištekėti skirtingai, nors gyvenate tame pačiame pusrutulyje.
2. Šunys vėsinasi lekuodami
Šunys tikrai lekuoja, kai jiems karšta. Taip jie atsigaivina ir padidina deguonies koncentraciją kraujyje. Tačiau šiluma šunų kūną labiausiai palieka per pėdas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl šunų pėdas reikia saugoti nuo karšto asfalto ar akmenų.
3. Napoleonas Bonapartas buvo labai žemas
Dažnai sakoma, kad Napoleoną Bonapartą žygiams ir pergalėms motyvavo jo žemas ūgis. Jis dažnai pašiepiamas įvairiuose animaciniuose filmuose, komiksuose, o kartais paminimas ir dokumentikoje. Tačiau tai nėra tiesa: Napoleono Bonaparto ūgis siekė 1,57 m, ir nors dabar tai atrodo labai mažai, tačiau XIX amžiaus pradžioje toks buvo vidutinis Prancūzijos vyras. Dar daugiau – kai kurie skaičiavimai rodo, kad Napoleono ūgis galėjo siekti ir 1,7 m. Bet kuriuo atveju, kompleksuoti dėl ūgio Napoleonas neturėjo priežasčių – nes daugelis vyrų aplink buvo daugmaž lygūs.
4. Pavalgius negalima eiti paplaukioti
Kiek kartų jums buvo patarta po valgio palaukti, prieš brendant į vandenį? Juk gali sutraukti mėšlungis! Kai kur skelbiamas ir konkretesnis patarimas – reikia laukti bent pusvalandį.
Tačiau mokslininkai, tyrę šį klausimą, jokio pagrindo šiam teiginiui nesurado – mėšlungio tikimybė yra vienoda nepriklausomai nuo jūsų valgymo laiko. Tiesa, plaukiojant pavalgius gali sutrikti virškinimas – o su pilnu skrandžiu būti vandenyje tikrai nėra smagu.
5. Negalima liesti gyvųnų jauniklių, nes jie perima žmogaus kvapą
Sakoma, kad gyvūnų jauniklių negalima liesti, nes motinos užuos žmogaus kvapą ir juos paliks. Kiti dar prideda – jos savo vaikų nebeatpažins.
Iš tikrųjų, jauniklių nereikėtų liesti, nes jų tėvus tikrai galite tiesiog atbaidyti – jie gali pamanyti, kad ta vieta nėra saugi ir tiesiog nebesugrįžti. Bet paukščių uoslė nėra labai gera ir žmogaus kvapas jiems jokių neigiamų asociacijų nekelia. Kiti laukiniai gyvūnai pajutę žmogaus kvapą jį gali suvokti kaip plėšrūno pėdsakus, todėl iš tos vietos pasišalins – su jaunikliais ar be jų. Tačiau jauniklius tėvai atpažįsta ne tik pagal kvapą.
Mokslininkai dažnai lipa į medžius ir tiria paukščių jauniklius. Tai daroma labai atsargiai, kad tėvai nebūtų nubaidyti. Tačiau dažniausiai žmogaus kvapo pėdsakai paukščių visai nejaudina.
Tuo tarpu naminėms katėms apskritai nerūpi, nes žmogaus kvapas joms asocijuojasi su maistu ir šiluma. Aišku, jauniklių vis tiek liesti nereikėtų – ypač jei šalia nėra mamos.
