Smėlio laikrodis yra giminingas vandens laikrodžiui, nes abu jie veikia panašiu metodu – medžiaga bėga per mažą skylutę. Žinoma, smėlio laikrodis turi didesnį technologinį pranašumą: jis yra paprastesnis, pigesnis už mechaninį ar vandens laikrodį, nustatyti jį į pradinę padėtį yra lengva, o jei naudojamas teisingai – laiką rodo gan tiksliai. Šį laikrodį reikia užpildyti lakiu smėlio, kuris nesugeria drėgmės, nes priešingu atveju drėgną dieną gali užstrigti.
Vienas trūkumas yra tas, kad juo negalėsime pamatuoti ilgo laiko tarpo – nes smėlio laikrodis dažniausiai veikia ne ilgiau kaip valandą. Kitas trūkumas – juo negalime pamatuoti tarpinio laiko, nes kiekvienu atveju jis bus rodomas skirtingai. Taip yra dėl to, kad jis sukurtas skaičiuoti tik tikslų laiką ir nieko daugiau.
Vos atsiradus smėlio laikrodžiui, jis rado vietą vienuolynuose ir laivuose, bet pastebėjus, kad jis nėra labai praktiškas, tapo vargšų ir nepasiturinčių laikrodžiu.
Renesanso epochoje mechaninis laikrodis su besisukančiais sraigtais tapo dangiškų sferų arba laimės rato metafora, o smėlio laikrodis simbolizavo žemiškus dalykus – o vėliau tapo universaliu mirties simboliu. Abu šie laikrodžiai sukūrė kontrastą, nes vienas simbolizavo nenutraukiamą laiką, o kitas jį skirstė į segmentus, vienas buvo siejamas su amžinybe, kitas – su pabaiga.
Parengta pagal Uh.edu
