Jo kelionė nebuvo sklandi, tačiau lemiamą akimirką jam padėjo lėktuvo pilotas.
M.Dickinsonas atvyko į tarptautinį Los Andželo oro uostą likus 2 valandoms iki skrydžio, tačiau prie patikrinimo vartų laukė didžiulė eilė. Jis sako, kad transporto saugumo administracija nekreipė dėmesio į jo situaciją.
Iš esmės jiems nerūpėjo, dėl ko vyras skrenda į Denverį, todėl jis turėjo laukti itin ilgoje eilėje, kaip ir visi.
M.Dickinsonas pasakoja, kad jį kankino liūdesys ir nerimas, kadangi jis nežinojo ar spės į lėktuvą ir ar jam galiausiai pavyks paskutinį kartą aplankyti savo anūką Cadeną Rogersą.
Vaikas buvo paguldytas į ligoninę po to, kai jo mamos draugas sviedė berniuką per visą kambarį, o šio galva atsitrenkė į lovą. Vėliau policija nustatė, kad vaiko motinos draugas, 30-metis Theodore‘as Madridas, buvo girtas ir apsvaigęs nuo marihuanos.
M.Dickinsonas sako, kad tuo metu tiesiog norėjo pamatyti savo anūką ir pasirūpinti savo dukra. Praėjęs patikrą vyras taip skubėjo, kad net neapsiavė savo batų, čiupo juos į rankas ir ėmė lėkti dėvėdamas vien kojines. Atvykę prie vartų, jis paklausė, ar lėktuvas jau pakilo.
Tačiau lėktuvo pilotas stovėjo prie pakilimo tako ir specialiai laukė M.Dickinsono, taip pavėlindamas skrydį. Pasirodo, M.Dickinsono žmona paskambino oro linijoms, paprašė šiek tiek pavėlinti skrydį ir palaukti jos vyro. M.Dickinsonas sako, kad po skrydžio jis taip ir nepadėkojo pilotui už tokį poelgį vieną tamsiausių vyro gyvenimo valandų.
Jis sako, kad pilotui tiesiog pasakytų, jog yra be galo dėkingas už tai, ką jis padarė. Tačiau oro linijos neatskleidžia piloto vardo, kol šis neduoda savo sutikimo.
