Šių neskraidančių paukščių ūgis siekė apie 180 centimetrų, o svoris – apie 100 kilogramų. Visai kaip vidutinio ūgio, bet gana stambaus sudėjimo vyras.
Išnykusio pingvino palaikai fosilijų pavidalu buvo Otago regione, Naujosios Zelandijos pietinėje saloje.
Naujoji pingvinų rūšis buvo pavadinta Kumimanu biceae: Naujosios Zelandijos Maori kalboje Kumi reiškia „monstras“, o manu – „paukštis“.
Užuominos apie evoliuciją
Anot mokslininkų, šie pingvinai Žemėje vaikščiojo prieš maždaug 55 milijonus metų, o fosilijos suteikia užuominų, kaip vyko ankstyvoji pingvinų evoliucija.
Tyrimui vadovavęs paleontologas Geraldas Mayras iš Senckenbergo tyrimų instituto Frankfurte (Vokietija) sako, kad mokslininkai ištyrė sparnų ir kojų kaulus ir greitai suprato, kad jie tyrinėja iki tol nežinomą rūšį.
Mat tai yra viena seniausių žinomų pingvinų rūšių. Mokslininkams žinomos tik dar dvi senesnės pingvinų rūšys, gyvenusios prieš maždaug 62 – 58 milijonus metų.
G.Mayras sako, kad ši atrasta pingvinų rūšis nėra jokios modernios pingvinų rūšies protėviai: jie išnyko taip ir nepalikę po savęs įpėdinių.
Mokslininkas pasakoja, kad kai ši rūšis egzistavo, jūrose aplink Naująją Zelandiją beveik negyveno jokie jų grobuonys.
Išgyveno tik mažesni
Dideli jūrų žinduoliai – tokie kaip dantytieji banginiai ar ruoniai – dar nebuvo paplitę, tad vieninteliai potencialūs grobuonys buvo rykliai.
Tiesa, neužilgo pasirodė pirmieji dideli jūrų grobuonys, tad pingvinai sulaukė didelės konkurencijos – ir netgi grobuonių, kurie ir galėjo išnaikinti šiuos didžiuosius pingvinus.
Tai nereiškia, kad evoliucionuodami pingvinai tapo mažesni. Mažesnių pingvinų rūšys gyveno kartu su didžiaisiais pingvinais – tačiau tik mažesniųjų pingvinų palikuonys sugebėjo išgyventi iki šių dienų.
Mokslininkai mano, kad tokį pingvinų dydį nulėmė tai, Kog jie neskraidydavo. Jie galėjo kuo puikiausiai plaukti bei krypuoti žeme, bet daugiausiai laiko praleisdavo vandenyje.
Ši naujai atrastų pingvinų rūšis misdavo žuvimi ir turėjo ilgą tarsi ietį snapą.
