Iš pradžių visi golfo kamuoliukai buvo lygūs. Tačiau golfą žaidėjai pastebėjo, kad senesni kamuoliukai, kurie turi įlinkimus, įdubimus ar įpjovimus, skrenda toliau. Golfo (kaip tikriausiai ir bet kurios kitos sporto šakos) žaidėjai nuolatos ieško pranašumų, todėl jie ėmė naudoti senus golfo kamuoliukus – ir tokie kamuoliukai tapo tarsi standartu.
Tam tikru metu į kamuoliukus turėjo pažvelgti ir aerodinamikos specialistai – ir suvokti, kad visi įlenkimai ir įdubimai šiuo atveju yra tarsi „turbuliatoriai“ – jie sukelia turbulenciją oro sluoksnyje šalia kamuoliuko vadinamojo paribio sluoksnio. Tam tikrose situacijose turbulentinis paribio sluoksnis sumažina pasipriešinimą, dėl ko kamuoliukas nuskrieja toliau.
Jei domitės aerodinamika, tada žinote, kad aplink objektą būna dviejų tipų oro tėkmė: laminarinė ir turbuletinė. Laminarinė tėkmė turi mažesnį pasipriešinimą, tačiau ją veikia kitas reiškinys, vadinamas separacija. Kai įvyksta laminarinio paribio sluoksnio separacija, pasipriešinimas ženkliai išauga – kadangi oro tarpuose atsiranda sūkuriai. Turbulentinė tėkmė iš pradžių turi didesnį pasipriešinimą, tačiau geresnį sukibimą, dėl ko yra atsparesnė separacijai.
Tad jei objekto forma yra tokia, kad lengvai iššaukia separaciją, tada geriau, kad paribio sluoksnį veiktų turbulencija (nors ir šiek tiek išauga pasipriešinimas) – kad padidėtų sukibimas ir sumažėtų sūkurių (o tai reiškia, kad ženkliai sumažėja pasipriešinimas). Taigi, įdubimai ant golfo kamuoliuko turbuliuoja jo paribio sluoksnį.
Taigi, įdubimai ant golfo kamuoliukų yra dirbtinis ir simetriškas būdas sukurti turbulenciją paribio sluoksnyje, kurią sukuria natūraliai atsiradę įdubimai ir įlinkimai.
