Kai keliaujate, automobilis ar autobusas dėl transporto priemonių srauto daugybę kartų greitėja ir lėtėja. Be to, transporto priemonė atlieka daugybę posūkių, kurie būna tai į vieną pusę, tai į kitą.
Be daugybės posūkių, nuolatinio greičio keitimo, yra dar keli veiksniai – kaip antai automobilio būklė, sėdynė, kurioje sėdite, ir kelių, kuriais važiuojate, kokybė. Visi šie veiksniai turi bendrą poveikį keleivio komfortui.
Nors to aktyviai nesuvokiate, nuolatinis krypties ir greičio kaitaliojimas verčia jus stengtis išlaikyti tiesią sėdėjimo poziciją. Jūsų smegenys verčia raumenis nuolatos darbuotis ir reaguoti į minėtus automobilio judesius, kad išlaikytumėte tolygią sėdėjimo poziciją. Kadangi tai verčia jūsų raumenis nuolatos dirbti, ilgos kelionės metu jie nuvargsta. Šiuo atveju ilga kelionė laikoma 2-3 valandų trukmės kelionė.
Pateiksime jums įdomų pavyzdį: „iRacing“ (virtualus lenktynių simuliatorius) pasaulio čempionas Gregeris Huttu buvo pakviestas išbandyti tikrą lenktyninį automobilį. Keletą ratų jis važiavo dideliu greičiu (apie 150 kilometrų per valandą), tačiau vos po poros ratų jis privėmė į savo šalmą – kadangi jo kūnas negalėjo ištverti didžiulių jį veikiančių fizinių jėgų. Jis pasidavė važiuodamas 15-ąjį ratą trasoje.
Priešingai nei galima pamanyti, lenktyninių automobilių vairavimas turi didelį poveikį vairuotojų kūnams. Štai dėl ko „Formulės 1“ lenktynininkai tiek daug sportuoja salėje – kad palaikytų formą ir atlaikytų didžiules G jėgas.
Palyginimui, traukiniai yra mažiau varginantys. Priežastis paprasta: jie staigiai negreitėja/nelėtėja ir nekeičia važiavimo krypties taip dažnai, kaip automobilis kelyje.
Skrydžiai lėktuvu sukelia ne mažesnį nuovargį nei keliavimas automobiliu. Galima pamanyti, kad lėktuvai nekeičia savo judėjimo greičio taip dažnai, kaip automobiliai, tad keliavimas lėktuvu lyg ir neturėtų būti toks varginantis. Tačiau vis dėlto egzistuoja kiti veiksniai, kurie išvargina keliaujant šia transporto priemone.
Visų pirma, egzistuoja aukščio veiksnys – kūnas turi prisitaikyti prie buvimo didesniame aukštyje, ir tai turi padaryti labai greitai. Nors kabinoje esantis slėgis leidžia tai padaryti lengviau, tačiau tai vis tiek nėra toks įprastas dalykas, kaip sėdėjimas fotelyje savo namuose.
Taip pat egzistuoja dehidratacijos veiksnys. Siekiant palaikyti tinkamą slėgį kabinoje, oro linijos privalo atidžiai reguliuoti joje esantį orą. Tai reiškia, kad būtina pakeisti kabinoje esančio oro sudėtį. Dėl šios priežasties lėktuvo kabinoje esantis oras yra 15 procentų sausesnis nei oras „ant žemės“, dėl ko keleivių organizmai dehidratuoja. Tiesą sakant, tai yra viena iš daugelio priežasčių, dėl ko oro linijų maisto skonis jums atrodo prastas.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kaip lėktuvas juda. Triukšmas, kratymas, supimas, turbulencija ir kitos skrydžio metu patiriamos vibracijos prieštarauja natūraliam kūno judėjimui. Kūnas nuolatos mėgina stabilizuotis, o tai sukelia nuovargį – nors ir atrodo, kad skrendate lygiai ir sėdite nieko neveikdami.
Negalima atmesti ir psichologinio keliavimo ilgais nuotoliais veiksnio. Vien mintis apie ilgo nuotolio kelionę kai kuriuos žmones „vargina“.
Jei ne visą, tai bent dalį skrydžio laiko jūs esate sąmoningi, jaučiate savo aplinką. Aplink yra daug nepažįstamų žmonių, jūs pasąmoningai mėginate išvengti jų asmeninės erdvės. Kitaip tariant, nuolatos esate budrūs arba nervingi – o tai nėra daugumos žmonių natūrali psichinė būsena. Tai irgi prideda nuovargio ilgų skrydžių metu.
Būtent dėl šios priežasties verslo klasė skrydžių metu yra tokia populiari. Jūs gaunate daugiau erdvės, ir tai yra žymiai komfortiškiau. Visa verslo klasės esmė yra priversti jus pasijausti kaip namuose – kad pailsėtumėte ir būtumėte pasiruošę darbui iškart, kai tik išlipsite iš lėktuvo.
