Kaip kovoti su sezonine depresija?

Prieš mažiau nei mėnesį žmonija šventė Žiemos saulėgrįžą ir jos atmainas – Kalėdas, Naujas metus. Tai – tamsiausias metų laikas ir daug lempučių, žvakių, kitų iliuminacijų įžiebiama ne šiaip sau – atėjus tamsiajam laikotarpiui, milijonai žmonių ima jausti vagumą, depresiją bei socialinę atskirtį. Žmonės taip pat pradeda daugiau miegoti, daugiau valgyti ir mažiau mylėtis. Atėjus pavasariui ir vasarai šie simptomai pasitraukia ir sugrįžta tik kitą rudenį.

Atėjus tamsiajam laikotarpiui, milijonai žmonių ima jausti vagumą, depresiją bei socialinę atskirtį.<br> 123RF nuotr.
Atėjus tamsiajam laikotarpiui, milijonai žmonių ima jausti vagumą, depresiją bei socialinę atskirtį.<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 12, 2020, 3:54 PM

Kadaise mokslininkai skeptiškai žiūrėjo į sezoninį afektinį sutrikimą (SAS), tačiau dabar į tai žiūrima rimtai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šiuo sindromu JAV serga nuo 1,4 procento Floridoje iki 9,7 procento Naujajame Hampšyre.

Mokslininkai pastebėjo panašumus tarp SAS simptomų ir pokyčių kitų žinduolių tarpe – ypač tų, kurie tamsią žiemą praleidžia miegodami šiltoje vietelėje. Gyvūnai turi smegenų grandines, kuriomis jaučia dienos ilgumą ir kontroliuoja sezoninio elgesio laiką. Ar žmonės elgiasi taip pat?

2001 metais psichiatrai dr. Thomas A.Wehras bei dr. Normanas E.Rosenthalis iš Nacionalinio psichinės sveikatos instituto atliko įdomų eksperimentą. Jie tyrė dvi pacientų grupes po 24 valandas – žiemą ir vasarą. Viena grupė pacientų sirgo sezonine depresija, kita – ne.

Didžiausias biologinis signalas, leidžiantis sekti sezoninius saulės šviesos pokyčius, yra melatoninas – cheminė smegenų medžiaga, kurią aktyvuoja tamsa, o deaktyvuoja šviesa. T.Wehras ir E.Rosenthalis pastebėjo, kad sezonine depresija sergantys pacientai ilgiau išskirdavo naktinį melatoniną žiemomis nei vasaromis – visai kaip kiti žinduoliai.

Tačiau kodėl normalūs pacientai nedemonstravo sezoninių melatonino išskyrimo pokyčių? Vienas galimas paaiškinimas yra pramoninė šviesa, kuri neleidžia išsiskirti melatoninui. Galimai nuolatos gaudami dirbtinos šviesos galime neleisti melatoninui išsiskirti – priešingai nei nuo SAS kenčiantys pacientai.

Prieš kelis šimtus tūkstančių metų žmonės turėdavo nuolat stengtis išgyventi – ir tai suteikdavo pranašumo, nes jie turėdavo tausoti energiją: daugiau valgyti ir miegoti žiemos metu. Galbūt žmonės, kenčiantys nuo sezoninės depresijos, yra šių protėvių palikuonys?

Bet kokiu atveju, kad jų būklė pagerėtų, nuo SAS kenčiantys žmonės neprivalo laukti pavasario ar vasaros. E.Rosenthalis sako, kad ryški šviesa ankstyvą rytą yra greitas, galingas ir efektyvus gydymo būdas nuo sezoninės depresijos. Anot jo, šviesa šiems pacientams yra tarsi maistingosios medžiagos.

Fototerapijos laikas yra itin svarbus. Gydymo šviesa ir biologinių ritmų centro direktorius Michaelas Termanas iš Kolumbijos universiteto medicinos centro sako, kad norint nustatyti geriausią laiką šviesos terapijai, būtina žinoti to individualaus žmogaus cirkadinį ritmą.

Žmonės geriau reaguoja į šviesos terapiją anksti ryte, kai tik melatonino išsiskyrimas ima slopti – o tai vyksta praėjus maždaug 8-9 valandoms po melatonino gamybos piko.

Kaip paprastas žmogus gali tai išsiaiškinti be kraujo tyrimo? Atsakydamas į paprastą klausimyną, kuriu vertinama, kada žmogus būna žvaliausias – ryte, vakare ar per pietus – o tai, anot M.Termano, stipriai koreliuoja su plazmos melatonino lygiu.

Ne pelno siekiantis Aplinkosaugos terapijų centras tokį klausimyną turi savo internetinėje svetainėje cet.org.

Kai tik žmogus sužino savo optimalų laiką, jam yra paskiriamas standartinis 30 minučių trukmės per dieną fluorescentinis švelnios 10 000 liuksų (liuksas, lux – šviesos matavimo vienetas) šviesos kursas. Tokiu būdu galima išsiaiškinti, ar žmogus yra žvaliausias anksti ryte, ar vėlai vakare. Kitaip tariant, galima išsiaiškinti, ar esate vyturys, ar pelėda.

Šviesos terapijos poveikis yra greitas – poveikis pajaučiamas jau po 4-7 dienų. Tuo tarpu antidepresantai pradeda veikti tik po 4-6 savaičių.

Gydymą galima taikyti ir miegant – tam yra saulėtekio simuliacija. Žmogui suteikiama 90 minučių trukmės rytinės saulės šviesa, kuri iš pradžių būna labai ryški, o pabaigoje prislopsta. Tai nėra taip efektyvu, kaip ryškios šviesos terapija.

Naujas ir daug žadantis gydymas nuo SAS yra oro jonizacija. M.Termanas tai išsiaiškino panaudojęs neigiamų jonų generatorių kaip placebo pakaitalą ryškiai šviesai – tačiau tuojau išsiaiškino, kad intensyvi neigiamų jonų tėkmė turi teigiamą poveikį nuotaikai.

Šildomos ar vėsinamos aplinkos turi mažai neigiamų jonų. Drėgnos vietovės, miškai ir pakrantės jų turi daugybę. Tad nenuostabu, kodėl stiprūs ir teigiamų jonų kupini vėjai varo žmones iš proto.

Tiesa, galite nesinaudoti šviesos ar neigiamų jonų terapijomis – o tiesiog iš karto išvykti į šiltus kraštus gauti šiek tiek natūralios šviesos ir teigiamos nuotaikos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.